Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Green Dialogues“ urbanistikos ir aplinkosaugos ekspertai pabrėžė, kad tikram miesto žalumui vien pasodinti naujų sodinukų nepakanka. Norint kurti sveiką ir klimato pokyčiams atsparią aplinką, būtina rūpintis jau augančiais medžiais, jų šaknų erdve bei dirvožemio kokybe dar prieš pradedant statybų ar infrastruktūros projektus.
Renginyje kalbėjęs Florencijos universiteto profesorius Francesco Ferrini atkreipė dėmesį, kad miestai privalo vertinti ne tik pasodintų medžių skaičių, bet ir jų išgyvenamumą. Be to, profesorius ragino nenuvertinti krūmų – pasodinti šalia intensyvaus eismo gatvių, jie gali sulaikyti teršalus net efektyviau už medžius ir sukurti palankesnį mikroklimatą pėstiesiems. Tarptautiniai ekspertai taip pat pristatė gerąsias praktikas: Helsinkio medžių apsaugos politiką bei urbanisto Gary Granto siūlomą „3–30–300“ taisyklę, siekiančią, kad kiekvienas gyventojas pro langą matytų bent tris medžius, o žaliasis plotas būtų pasiekiamas 300 metrų atstumu.
Diskusijose akcentuota, kad miesto žalioji infrastruktūra turi veikti kaip vientisas žaliųjų koridorių tinklas, o ne pavieniai želdynų plotai. Šalia medžių apsaugos ypatingas dėmesys turi būti skiriamas dirvožemiui ir organinių atliekų panaudojimui, kuris leidžia žemei kaupti vandenį bei palaikyti augalų gyvybingumą net per karščio bangas.
Vilniečiams ši kryptis reiškia švaresnį orą gatvėse, mažesnę kaitrą vasaros metu ir malonesnę kasdienę aplinką šalia namų. Sistemingai prižiūrimi medžiai, tankios krūmų juostos prie judrių transporto arterijų bei lengvai pasiekiamos žaliosios erdvės užtikrina jaukesnį ir sveikesnį gyvenimą sostinėje kiekvienam bendruomenės nariui.