Antroje pagal dydį sostinės seniūnijoje atliktas išsamus tapatybės tyrimas atskleidė įdomų vietos gyventojų gyvenimo paveikslą. Beveik 45 tūkstančius gyventojų turintys Pašilaičiai pasižymi gana jauna bendruomene, kurios amžiaus vidurkis siekia beveik 38 metus. Didžioji dalis vilniečių čia įsikūrė ilgam laikui ir savo gyvenamąją aplinką vertina pozityviai.
Tyrimo duomenimis, net 67 procentai respondentų gyvenimą šioje seniūnijoje vertina teigiamai, o 72 procentai planuoja čia likti mažiausiai penkerius metus arba neribotą laiką. Gyventojai labiausiai džiaugiasi kasdieniu saugumu, tvarka ir lengvai pasiekiamomis būtiniausiomis paslaugomis, kurias pagal 15 minučių miesto koncepciją įvertino net 4,6 balo iš 5 galimų. Dauguma kasdienių pirkinių įsigyjama šalia namų, o keturi iš dešimties gyventojų rajone ir sportuoja.
Vis dėlto rajonas susiduria su pastebimais iššūkiais. Žaliosios zonos Pašilaičiuose sudaro vos 7 procentus visos teritorijos – tai žemiausias rodiklis tarp visų sostinės seniūnijų. Taip pat fiksuojamas ryškus kultūrinių erdvių, laisvalaikio vietų bei neformalaus ugdymo įstaigų trūkumas. Pramogauti, lankytis kavinėse ar gauti specializuotų gydymo paslaugų dauguma gyventojų priversti vykti į kitus Vilniaus mikrorajonus.
Kuo tai aktualu vilniečiams? Šie tyrimo duomenys rodo būtinybę tankiai apgyvendintuose miegamuosiuose rajonuose ne tik statyti būstus, bet ir investuoti į viešąsias erdves, parkus bei bendruomenės centrus. Lapkričio 17 dieną 18 valandą Gabijos progimnazijoje vyksiantis susitikimas su vyriausiąja architekte suteikia progą patiems gyventojams tiesiogiai kelti klausimus ir daryti įtaką rajono plėtros prioritetams.