Ar žalesnės gatvės, apribotas automobilių eismas bei dažnesnis gatvių plovimas iš tiesų gali sukurti švaresnį ir tylesnį miestą? Siekiant atsakyti į šį klausimą, Vilniuje trejus metus buvo vykdomas unikalus „LIFE Green Me5“ projektas. Jo metu Vėtrungių gatvėje buvo realiomis sąlygomis išbandytos net šešios skirtingos priemonės, skirtos įvertinti jų realų poveikį oro kokybės gerinimui bei triukšmo lygio mažinimui sostinėje.
Tyrimo metu nustatyta, kad vienas efektyviausių būdų kovoti su kietųjų dalelių tarša yra gatvių valymas bei plovimas, ypač po žiemos sezono. Taikant šią priemonę, smulkiųjų dalelių kiekis ore sumažėjo apie 42–45 procentus, o azoto dioksido, kurį dažniausiai išskiria transporto priemonės ir šildymo įrenginiai, koncentracija krito net 72 procentais. Tuo tarpu dalinis eismo apribojimas viena kryptimi leido sumažinti pagrindinių oro teršalų kiekį maždaug perpus. Visgi, specialistai pabrėžia, kad visiškas eismo draudimas vienoje atkarpoje problemos neišsprendžia, nes srautas paprasčiausiai persikelia į gretimas gatves, todėl svarbus pačių gyventojų sąmoningumas mažinant kelionių automobiliu skaičių.
Dar vienas reikšmingas atradimas susijęs su želdinių įtaka. Pasodinus tankią medžių bei krūmų juostą, kietųjų dalelių koncentracija krito iki 52 procentų, o triukšmo lygis sumažėjo beveik 7 procentais. Net ir natūralūs krituliai atlieka svarbų vaidmenį – po lietaus kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo maždaug trečdaliu, nes drėgmė neleidžia dulkėms kilti nuo kelio dangos.
Kuo tai aktualu vilniečiams? Šio ilgamečio tyrimo rezultatai tiesiogiai lems, kaip ateityje bus formuojama Vilniaus miesto aplinka. Supratimas, kurios priemonės veikia geriausiai, leidžia savivaldybei tikslingiau planuoti gatvių priežiūrą ir želdinimą. Gyventojams tai reiškia tylesnę kaimynystę, švaresnį orą ir sveikesnę aplinką kasdieniam gyvenimui. Be to, tyrimas primena, kad prie švaresnio miesto kūrimo gali prisidėti kiekvienas iš mūsų, dažniau rinkdamasis viešąjį transportą ar dviračius.