Užsienio kilmės gyventojų skaičiui Vilniuje perkopus 10 procentų ribą, efektyvios integracijos ir imigracijos politikos peržiūra tampa vis aktualesnė. Vilniaus miesto savivaldybė jau patvirtino užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, tačiau, pasak mero Valdo Benkunsko, vien savivaldybės pastangų nepakanka – būtina aiški valstybės politika.
Šių metų vasarį „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad reikšminga dalis gyventojų norėtų griežtesnės migracijos politikos. Net 79 procentai respondentų tikisi griežtesnės imigracijos politikos iš ne ES atvykusių imigrantų atžvilgiu.
Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje šoktelėjo nuo 87,3 tūkst. (2020 m.) iki 217 tūkst. (2025 m.). Šiuo metu 35 proc. visų Lietuvoje esančių užsienio kilmės gyventojų – 76 tūkst. – gyvena Vilniuje. Iš jų 61 tūkst. yra atvykę iš ne ES valstybių.
Tik ketvirtadalis užsienio kilmės gyventojų Vilniuje turi nuolatinius leidimus gyventi ir yra išlaikę lietuvių kalbos bei Konstitucijos egzaminus. 92 procentai vilniečių pritaria, kad užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turėtų pasiekti bent bazinį lietuvių kalbos žinių lygį. Meras jau kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu numatyti reikalavimą, kad po trejų metų užsienietis privalėtų turėti A2 lygio lietuvių kalbos dokumentą.
Savivaldybė toliau plėtoja integracijos priemones – veikia platforma askalbu.lt, numatytos psichologinės ir teisinės pagalbos galimybės, tačiau pabrėžiama, kad integracija yra dvikryptis procesas, reikalaujantis atsakomybės tiek iš atvykstančiųjų, tiek iš valstybės institucijų.