Šiandien Vilnius trumpam stabtelėjo, atsigręždamas į vieną skaudžiausių, bet kartu ir stipriausių mūsų tautos istorijos puslapių. Sostinėje iškilmingai paminėta Gedulo ir vilties diena – laikas, kai prisimename tuos, kurių likimus laužė tremtis, ir tuos, kurių dvasios palaužti nepavyko.
Nuo iškilmingo minėjimo Lietuvos Respublikos Seime iki tylios gėlių padėjimo ceremonijos prie paminklo tremties aukoms Aukų gatvėje – Vilnius alsavo gyva istorija. Miesto erdvėse skambėjo simbolinis tremtinių pavardžių skaitymas „Atminties neištrinsi“, o skaudūs praeities įvykiai buvo prisiminti ir minėjime Naujojoje Vilnioje. Tačiau bene stipriausiai šią dieną skambėjo tų, kurie patys patyrė tremties žiaurumą, žodžiai.
Išskirtinį svorį minėjimui Seime suteikė dviejų Vilniaus socialdemokratų, kurių gyvenimo istorijos paženklintos Sibiro šalčiu, kalbos. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Vilniaus socialdemokratas Juozas Olekas susirinkusiems priminė fundamentalią tiesą – laisvė nėra duotybė. „Laisvė nėra paveldima, kiekviena karta turi ją saugoti ir ginti, ir perduoti toliau. Tai viena svarbiausių pamokų, kurią suteikia mums tremtiniai, politiniai kaliniai ir visi tie, kurie nepalūžo net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis“, – pabrėžė J. Olekas, kviesdamas ne tik atsiminti praeitį, bet ir prisiimti atsakomybę už ateitį.
Šiai minčiai antrino ir kitas Vilniaus socialdemokratas, Nepriklausomybės atstatymo akto signataras bei Europos Parlamento narys Vytenis Andriukaitis. Jis atkreipė dėmesį į šių dienų iššūkius, primindamas, kad totalitarizmo šmėklos prasideda nuo visuomenės skaldymo. „Turime visomis jėgomis priešintis nesantaikos ir susiskaldymo kurstymui. Turime daug giliau suprasti teisinės valstybės bei demokratijos principų ir žmogaus teisių apsaugos tradicijos svarbą mūsų gyvenime, nes Gedulo ir vilties diena ir yra skirta laisvei bei teisei ir tam didžiajam suvokimui, kad žmogaus orumas niekados, jokiomis sąlygomis negali būti trypiamas“, – kalbėjo V. Andriukaitis.
Šie žodžiai socialdemokratų bendruomenei nėra tik proginė retorika – tai išgyventa ir krauju įrašyta patirtis. Lietuvos socialdemokratų partija išsiskiria tuo, jog savo gretose ir frakcijoje turi net tris tikrus tremtinius. Greta Seimo Pirmininko J. Oleko ir europarlamentaro V. Andriukaičio, šią skaudžią istorijos naštą nešasi ir ilgametis socialdemokratų frakcijos narys Julius Sabatauskas. Jų gyvenimai – tai gyvas liudijimas, kad jokia prievarta negali sunaikinti laisvo žmogaus valios.
Nors iškilmingi minėjimai Vilniuje baigėsi, jų aidas lieka skambėti. Gedulo ir vilties diena nėra tik išblukęs istorijos puslapis ar sustingusi pagarba praeičiai. Tai gyvas, kasdienis įpareigojimas mums visiems. Kai tyliai tariame ištremtųjų vardus, kai liečiame šaltą Aukų gatvės paminklo akmenį, mes įsipareigojame gyventi taip, kad niekam ir niekada nebereikėtų rinktis tarp tėvynės ir gyvybės. Jų patirtas skausmas tapo mūsų valstybės stuburu, primenančiu, kad viltis visada nugali tamsą, o laisvo žmogaus orumas yra absoliuti, niekieno ir niekada nenugalima jėga.