Sostinė imasi iniciatyvos tvarkyti apleistus Neries pakrančių objektus ir ieško būdų juos pritaikyti šiuolaikiniams miesto poreikiams. Nemažai krantinėse esančių vietų, kurios dabar atrodo kaip natūrali gamtos dalis, istoriškai buvo aktyviai naudojamos urbanizuotos teritorijos – uostai, sporto infrastruktūra bei elingai. Miesto strategija numato pirmiausia vystyti būtent tas pakrantės dalis, kurios jau anksčiau buvo paliestos žmogaus veiklos, taip apsaugant dar nepaliestas gamtines erdves.
Vienas aktualiausių projektų – planuojama irklavimo bazė Žirmūnuose. Sostinės irkluotojai ilgą laiką neturėjo modernios infrastruktūros, todėl šis objektas yra itin laukiamas. Siekiant kuo mažesnio poveikio aplinkai, detaliojo plano sprendiniai jau buvo koreguojami: pastatai perstumti siekiant išsaugoti daugiau nei 60 brandžių medžių, taip pat atsisakyta didelio masto upės vagos gilinimo. Kitas svarbus objektas – istorinis Žiemos uostas, kuris šiuo metu yra uždumblėjęs ir nepajėgus talpinti visų mieste veikiančių laivų. Anot urbanistės Živilės Šimkutės, norint išlaikyti laivybą Neryje, būtina turėti vietą laivų remontui, žiemojimui bei aptarnavimui. Tuo tarpu T. Kosciuškos gatvėje esantis avarinės būklės istorinis valčių elingas laukia rekonstrukcijos, kuri svarbi ne tik paveldo išsaugojimui, bet ir gatvės inžineriniam stabilumui.
Vilniečiams šie Neries pakrančių atnaujinimo projektai yra nepaprastai reikšmingi, nes jie iš esmės keičia upės ir miesto santykį. Apleistos, nepatrauklios ir sunkiai prieinamos vietos bus paverstos atviromis visuomeninėmis erdvėmis, kurios skatins aktyvų laisvalaikį ir vandens sportą. Atkūrus infrastruktūrą, gyventojai gaus modernias poilsio bei sporto zonas, o upė taps patogesnė ir prieinamesnė kiekvienam miesto žmogui.