Seime priimta pataisa įteisino „išmaniuosius“ slaugytojus

0

Paskutiniame Seimo pavasario sesijos plenariniame posėdyje buvo priimti Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai, kuriais įteisinta išplėstinė slaugos praktika. Šiuos pakeitimus beveik prieš metus Seime užregistravo socialdemokratai Seimo Pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Įstatymas, jei jį pasirašys Prezidentė, įsigalios š. m. liepos 15 d., todėl jau nuo šio rudens medicinos gydytojus rengiantys universitetai (Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) galės rengti išplėstinės praktikos slaugytojus ir taip tobulinti sveikatos apsaugos sistemą.

Pagrindinės priežastys, paskatinusios įstatymo pakeitimų rengimą – nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų, nepakankamas slaugos paslaugų teikimas pacientų namuose, neefektyviai naudojamos PSDF biudžeto lėšos, didelis hospitalizacijų skaičius, nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimo pas gydytojus laikas. Išplėstinės praktikos slaugytojai, perimdami dalį gydytojų funkcijų, mažins pastarųjų didelį darbo krūvį, kuris dažnai yra nulemtas „biurokratinių“ procedūrų vykdymo būtinybės, taip pat sudarys galimybes pacientams greičiau gauti norimas paslaugas.

„Trumpai tariant, išplėstinės praktikos slaugytojai, kitaip „išmanieji“ slaugytojai, perims dalį gydytojų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, tokių kaip tęstinių receptų išrašymas, asmens sveikatos pažymų išdavimas, asmens sveikatos būklės tikrinimas, ligų profilaktika ir pan. Visos šios „išmaniųjų“ slaugytojų teisės galės būti įgyvendinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, todėl nereikia bijoti, kad nuo šiol mus gydys slaugės, ir abejoti jų kompetencija“ – teigė A. Sysas.

Salėje svarstant minėtus pakeitimus, daugiausia diskusijų kilo dėl nuostatos, kad išplėstinės praktikos slaugytojus galėtų rengti tik medicinos gydytojus rengiantys universitetai. Kai kurie Seimo nariai buvo priešiškai nusiteikę prieš tokią nuostatą, teigdami, kad ji yra diskriminacinio pobūdžio ir užkerta kelią slaugos specialistus rengiančioms aukštosioms mokykloms ar net kolegijoms rengti išplėstinės praktikos slaugytojus.

Tačiau šiuo atveju nugalėjo sveikas protas ir užsienio šalių praktikos pavyzdžiai, kad, jeigu siekiame „išmaniesiems“ slaugytojams perleisti kai kurias gydytojų funkcijas, tai tokie slaugytojai turi turėti kur kas aukštesnę kvalifikaciją nei dabar ruošiami slaugos specialistai, o tokią kvalifikaciją jie galės įgyti tik tuose universitetuose, kur yra atitinkamos katedros bei reikalingi mokslo ir praktikos specialistai.

Išplėstinės praktikos slaugytojams bus suteikiamos tokios kompetencijos, kurios iki šiol buvo priskiriamos tik gydytojams – tai ir pilnas fizinis ištyrimas, ir savarankiškas paciento būklės vertinimas, ir kai kurių būklių diagnozavimas, t.y. gebėjimas formuluoti diagnozes, esant reikalui – nukreipti specialisto konsultacijai, lėtinėmis ligomis sergantiems ir nesant poreikio gydytojo konsultacijai tęsti anksčiau gydytojo paskirtą gydymą išrašant kompensuojamus receptinius vaistus, savarankiškas profilaktinių programų vykdymas, vadinasi, išplėstinės praktikos slaugytojų mokymo programoje turi būti mokoma įgūdžių, kurių yra mokoma vientisųjų medicinos studijų programoje.

www.sysas.eu

Komentarai negalimi