V. Blinkevičiūtė. Į vaiką nukreipta politika jau išrasta – kodėl mes jos nepritaikome Lietuvoje?

0

Nyksta Lietuva. Jauni išvažiuoja, niekas vaikų negimdo, net ir tie, kurie lieka čia. Būdama Lietuvoje vis girdžiu tokius ir panašius padejavimus. Liūdna, bet tikrai galiu pasakyti, kad mūsų šalis nėra išskirtinė.

Visose Europos šalyse pastebima tendencija, kad moterys gimdo mažiau vaikų, todėl dauguma jų jau ėmėsi priemonių gimstamumo skatinimui. Panašius pasiūlymus yra pateikę socialdemokratai, raginantys jokiais būdais neatsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už vaikus dirbantiems tėvams ir nustatyti apie 100 eurų „vaiko pinigus“, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Taip būtų įvedamas administracinis paprastumas, o turtingieji daugiau mokesčių sumokėtų per progresyvų gyventojų pajamų apmokestinimą.

Eurostato duomenimis, ES moterys gimdo mažiau vaikų, todėl ne tik lėtėja natūralus gyventojų skaičiaus augimas, bet ir ryškėja priešinga tendencija – mirusių gyventojų skaičius viršija gimusių kūdikių skaičių.

Migracija visomis kryptimis taip pat vyksta visose šalyse, ne tik Lietuvoje. Tiesa, skirtingai nuo mūsų šalies, į daugelį Europos valstybių atvykstančių gyventojų daugėja. Vis dėlto net ir tos šalys nesiguodžia tuo, kad gyventojų skaičius stabilizuojasi migrantų sąskaita. Europos šalys yra susirūpinusios, kad jų gyventojai susilauktų kuo daugiau vaikų. Susirūpinę, vadinasi, imasi įvairiausių priemonių, kad šeimos, susilaukiančios vaikų, jaustųsi reikalingos valstybei, saugios ir remiamos.

Visos Europos valstybės ėmėsi vienokios ar kitokios paramos šeimoms, gimstamumo skatinimo. Išmokas už gimdymo, motinystės ir tėvystės atostogas galima vadinti tradicinėmis, jos mokamos visose ES šalyse. Tiesa, skiriasi laikas ir sumos.

Lietuva jau turėjo savo „baby bumą“ arba kūdikių gimstamumo pakilimą, galėjo įsitikinti tokių išmokų poveikiu gimstamumui, kai nuo 2008 metų socialdemokratų vyriausybė pailgino motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimo laikotarpį. Tuomet mamos arba tėčiai vaiko auginimo laikotarpiu gaudavo 100 proc. savo gauto atlyginimo, o antraisiais metais 85 proc. Gimstamumas iškart šoktelėjo. Gaila, kad konservatorių-liberalų vyriausybė po dvejų su puse metų mamų išmokas nukarpė. Liko tik iškalbinga statistika ir mane vis nudžiuginantys faktai, kai viena ar kita mokykla praneša turinti padidinti pradinių klasių skaičių, nes plūstelėjo „baby bumo“ bangos pirmokėliai.

Lietuvoje reikia įvertinti, kad vien mokėti išmoką gimusiam kūdikiui auginti nebeužtenka. Daugelis šalių jau perėjo prie paramos šeimai tol, kol vaikas užauga. Tiesa, vienose šalyse tai užtrunka 16 metų, kitose ir 24. Įvairiai. Lenkijoje nuo 2016 metų buvo pradėta įgyvendinti nauja programa „Šeima 500+“, pagal kurią mėnesinė 500 PLN (~119 eurų) dydžio išmoka mokama už kiekvieną antrą vaiką iki 18 metų amžiaus ir už pirmą vaiką, jeigu šeimos pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės nei 800 PLN (~190 eurų).

Jeigu šeima augina du ar daugiau vaikų, tokios išmokos mokamos už kiekvieną vaiką, nepriklausomai nuo šeimos pajamų. Panašios vaiko išmokų sistemos egzistuoja ir Airijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Švedijoje bei Vengrijoje. Atkreipčiau dėmesį, kad trys iš šių ES valstybių turi geriausius gimstamumo rodiklius iš visų 28 ES valstybių. Įvairiose valstybėse yra taikomos ir kitos papildomos paramos šeimai priemonės.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje kompensuojamos išlaidos auklių samdymui ar vaikų iki 6 metų amžiaus darželių lankymui. Švedijoje – parama būsto išlaikymui ir yra įpareigojimas darbdaviams suteikti galimybę tėvams, auginantiems vaikus iki 8 metų, sumažinti įprastas darbo valandas 25 procentais. Airijoje mėnesinės vaiko išmokos mokamos už kiekvieną vaiką iki tol, kol vaikui sukaks 16 metų arba iki 18 metų (tuo atveju, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje arba turi negalią). Šios išmokos dydis nuo 2017 m. yra 140 eurų. Prancūzijoje vaiko išmokos mokamos šeimoms už antrą ir daugiau vaikų. Šios išmokos mokamos iki tol, kol šeima atitinka išmokų gavėjos kriterijus ir vaikui sukanka 20 metų. Be to, Prancūzijoje mokamas šeimos pajamų priedas šeimoms, auginančioms ne mažiau kaip 3 vaikus nuo 3 iki 21 metų amžiaus. Priedas sudaro 169,87 EUR arba 237,89 EUR, priklausomai nuo šeimos gaunamų metinių pajamų dydžio. Vaikų priežiūros išlaidų išmokos Prancūzijoje gali būti skirtos tėvų, auginančių vaikus iki 6 metų amžiaus, patirtoms išlaidoms, kvalifikuotų auklių arba kitų vaikų priežiūros įstaigų (darželių) paslaugoms apmokėti, kompensuoti.

Tokiu būdu yra kompensuojama ne daugiau nei 85 proc. patiriamų išlaidų dėl vaiko priežiūros paslaugų. Švedijoje vaikus auginanti šeima gauna paramą būstui. Išmokos paskirtis yra paremti šeimas, gaunančias nedideles pajamas ir auginančias vaikus. Būsto išmoka skiriama nepaisant to, ar asmuo gyvena nuosavame būste, ar jį nuomojasi. Asmeniui skiriamos būsto išmokos dydis priklauso nuo gaunamų pajamų, namuose auginamo vaikų skaičiaus, būsto išlaikymo išlaidų ir būsto dydžio, tačiau šios išmokos dydis negali viršyti maždaug 538 eurų per mėnesį.

Vaiko išmoka, kurios dydis Švedijoje yra apie 109 eurai, yra mokama kartą per mėnesį už kiekvieną vaiką iki tol, kol vaikui sukaks 16 metų. Jeigu vienas iš tėvų arba abu tėvai gauna vaiko išmokas už du arba daugiau vaikų, tuomet tėvams yra mokamas vadinamasis didelės šeimos priedas. Tiek šis priedas, tiek vaiko išmokos yra neapmokestinamos.

Vengrijoje mokamos vaiko priežiūros namuose išmokos. Jos skiriamos tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų amžiaus (iki 10 metų amžiaus, jeigu auginamas neįgalus vaikas) arba seneliams, auginantiems vaikus nuo 1 iki 3 metų amžiaus tėvų namuose. Išmokų mėnesinis dydis yra prilyginamas minimalios senatvės pensijos dydžiui, t. y. maždaug 91 eurui. Visi vengrai, turintys vaikų, nepaisant to, ar turi su darbo santykiais susijusių pajamų, turi teisę gauti mėnesines išmokas už auginamus vaikus. Šios išmokos sudaro apie 39 eurus už vieną vaiką. 43 eurus mokama už vaiką, kuomet yra auginami du vaikai, ir 52 eurus – už kiekvieną vaiką, kuomet yra auginami trys ir daugiau vaikų.

Šios išmokos yra mokamos iki tol, kol vaikui sukaks 18 metų. Čia pateikiau pavyzdžius tik iš kelių valstybių, kaip remiamos vaikus auginančios šeimos. Kai kurios valstybės finansiškai remia vaikus auginančias šeimas taikydamos mažesnius pajamų mokesčius. Tokia sistema yra Airijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Vengrijoje, Suomijoje, Vokietijoje.

Daugelyje valstybių šeimos skatinamos derinant ir mažesnius mokesčius, ir vaiko išmokas. Austrijoje šeima moka mažesnius mokesčius, kol vaikui sueina 24 metai, jeigu jis mokosi profesijos. Mokesčio kreditas už vaikus yra 58,4 EUR per mėnesį už kiekvieną vaiką. Be mokesčių lengvatos čia mokama ir šeimos išmoka, atsižvelgiant į vaikų skaičių šeimoje. Be to, kartu su šeimos išmoka rugsėjo mėnesį kiekvienam vaikui nuo 6 iki 15 metų amžiaus skiriama mokslo metų išmoka – 100 eurų.

Pavyzdžių yra daug ir įvairių. Rėmiausi mūsų Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analize, kurioje atsispindi kelių šalių modeliai ir pastangos remti šeimas, skatinti gimstamumą. Beje, kaip rodo praktika, dėl valstybės paramos šeimai akivaizdžiai sumažėja vaikų skurdas. netgi padidėja vidaus apyvarta. Lietuvos politikams dabar jau nereikia abejoti, ar reikia vaiko pinigų. Parama šeimai būtina. Tik ji neturėtų būti tokia, kad vaiko pinigai finansine išraiška tik pakeistų ligi šiol buvuso Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą. Investicija į šeimas ir vaikus turi būti reali, o ne imituojama. Tuomet ji tikrai atsipirks – Lietuvai reikia jaunų žmonių, šeimų ir vaikų. Įkvepia net ir mūsų pačių „baby bumo“ pavyzdys.

Vilija Blinkevičiūtė, Europos parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, socialdemokratė

Komentarai negalimi