Rostislavas Volodzko. Rudeniškos vienos gandrų šeimos mintys

0

Nesu labai jautrus metų laikų kaitai. Tačiau voratinklių gausa mena man apie rudens artėjimą. Nutariau vieną man gerai pažįstamą gandrų šeimą aplankyti.

„Mes sveikinam Tave, žmonių sūnau, malonu, kad prieš mūsų išskridimą Tu mus dar aplankei.  Malonu bus pasikalbėti. Tu paklausei, kokia mums buvo vasara? Ji buvo mums gera: pataisėme ir praplatinome lizdą, kad būt jaukiau jame tupėti. Auginome ir grūdinom mažylius. Dabar jie stiprūs ir sveiki ir jų visai nedomina sunkumai, kuriuos mums skrendant gal teks įveikti. Užvaldė juos smalsumas ir laukiamos kelionės džiaugsmas, – kaleno pasakojimą gandrai.

Kaimynus turime gerus. Ant senos pieninės kamino yra jų lizdas. Tupėdami jame, jie seną pieninę įprasmino naujai. Jie – išsilavinę, turi daug žinių ir bendravime labai malonūs. Juos dažnai aplanko visos apylinkės gandrai, norėdami gauti  patarimų, arba  šiaip pasikalbėti.

Prieš skrendant į šiltus kraštus su visais apylinkės gandrais susitikimo vietą jau esame aptarę. Gamta metų laikais ratu žingsniuoja. Nuo jų kaitos negalim atsilikti. Virš tų pačių vietovių skrendam: virš Tėviškės laukų. Ir matom ten šienaujančius valstiečius,  rudens spalvom pražydusius miškus, kur kiekvieno medžio lapai rodo savo spalvą,Tėviškės kalveles ir kalvas, suteikiančias kraštovaizdžiui žavingą įvairumą.

Mes skrendam virš upių ir upelių.  Virš ežerų, kurie veidrodžiu vandenyje mūsų skrydį seka. Iš tolo stebime sniegu padengtas kalnų viršūnes.

Deja, virš miestų mes negalim skristi. Juos dengia mums žalingas tvaikas. Dar neseniai, saulėlydžio spindulių  pašvaistėj, miestų šviesų įvairove galėjome gerėtis ir jų gyvybės pulsą jausti. Dabar plačiu lanku mes turim juos aplenkti.

Žmonės, pagaliau suvokę šį pavojų, viename  europietiškos kultūros mieste susirinkę, po ilgų derybų ir kalbų  sutarė, kaip šalins oro užterštumą.

Iš kaimynų sužinojome, kad už plataus ir didelio vandenyno gyvena toks senolis.  Gyvent išmoko ir turtingu tapo dirbdamas pramogų versle ir biznyje. Piliečiai jį  išrinko šalies valdovu.

Senolis šias susirinkusių žmonių derybas ir kalbas vadino  tuščiais  plepalais. Jis mano, kad klimato kaita tai dėsningumas ir kad žmogus šios kaitos neįtakoja.

Gandrams sunku  jo darbus vertint. Iki gamtosaugos darbų ir jų supratimo jis nepribrendo. Pietų šalyje yra paplitusi patarlė: „Jeigu eini link saulės – trumpės Tavo šešėlis“. Anos šalies valdovas kita kryptim žingsniuoja…

Oro tarša  mums kelia rūpestį. Pasaulis tampa vis mažesnis. Tai – tiesa. Gandrai gi mano: švarios gamtos tikslams pasiekti pakanka pasaulio didumo ir didybės.

Mūsų pamėgtame pietų krašte yra gėlėse paskendusi, tiktai gandrams žinoma, vietovė. Prieš skrendant į namus, mes ją aplankome.

Ne smalsumo, o kilnaus tikslo vedami. Ten pamatome (čia Tu, žmonių sūnau, tikrai nepatikėsi) dvi lysves rožinių ir mėlynų gėlių, ant jų eilėmis tvarkingai kūdikius sudėtus. Tarp rožinių gėlių – mergaites, Tarp mėlynų gėlių – berniukus. Suvystytus, su mumis keliauti paruoštus.

Snapuose mes dažnai juos nešam. Gilios nakties metu, kai namai jau miega, mes paslapčia paguldom juos į gausiai papuoštus lopšius.

Ryte garsiu kūdikio balsu jie budina namus. Sūnus džiaugiasi atnešta sesute, duktė atneštu broliuku. Tačiau labiausiai džiaugiasi tėvai.Taip nešame mes didį džiaugsmą į namus. Todėl žmonių kūryboje: romanuose, apysakose, padavimuose,  pasakose ir scenos meno srityje esam gerbiami ir mylimi. Gėlėse paskendusios vietovės paslapties nežinom. Būsim atviri – nenorim jos žinoti.

Tačiau, mums laikas skirtis. Kiti gandrai dėl mūsų jau gali nerimauti. Dėkojam Tau, žmonių sūnau, už dėmesį ir prielankumą. Lik sveikas. Greit vėl pasimatysime!“

Nuo autoriaus: Tai tikrai nebuvo ta vieta, kurią įvairaus rango valdininkai kasmet „Laikinąja Europos kultūros sostine“  vadina. Atsiverčiau nuolatinių, tradicinių Europos kultūros sostinių sąrašą: Roma, Paryžius, Viena, Berlynas, Londonas, Maskva, Sankt Peterburgas, Briuselis, Barselona, Madridas ir kt. Manau, kad jie omenyj turėjo  Paryžių.   Pokalbį su šia gandrų šeima užrašiau per Šv. Baltramiejų, 2017 m., rugpjūčio 24 d.

 

Rostislavas Volodzko

LSDP Vilniaus miesto skyriaus Žirmūnų grupės narys

Komentarai negalimi