R. Undro: „Kodėl aš balsuosiu už M. Sinkevičių“

0

Artėjantys Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimai – istoriniai. Pirmą kartą kiekvieno iš mūsų balsas bus reikšmingas brėžiant socialdemokratų ir apskritai kairiosios minties ateitį Lietuvoje. Galime pasidžiaugti, jog turime realią konkurenciją – bent trys partijos bičiuliai politologų įvardijami, kaip potencialūs pretendentai užimti partijos pirmininko postą. Kuomet varžomasi iš tikrųjų, o ne tik dėl formalaus demokratiškų rinkimų kriterijų išpildymo, turime visus šansus išsirinkti patį tinkamiausią lyderį. Lyderį, kuris sugebės sutelkti bendram darbui ir atgauti visuomenės pasitikėjimą mūsų partija.

Mano įsitikinimu, būtent ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius yra kandidatas, galintis išvesti partiją iš krizės. Nors debatai dar tik įsibėgėja, nesunku pastebėti, jog tai telkiantis, vienijantis, kompromisų ieškantis lyderis. Daro įspūdį M. Sinkevičiaus pozicija drąsiai įvardinti problemas, tačiau tuo pačiu nesikratyti atsakomybės už esamą situaciją. Tuo tarpu nemažai kitų kandidatų pasirinko taktiką  beatodairiškai (tebūnie, dažnai ir pagristai) kritikuoti ligšiolinį partijos veikimą, tačiau visiškai savęs netapatinant su partijos padarytomis klaidomis. Tarsi, jie nėra ir niekada nebuvo taryboje, prezidiume, valdyboje.

Už prastą vidaus ir išorės komunikaciją, nemodernią vadybą, atotrūkį nuo kairiųjų vertybių ir kitas bėdas kaltas vien tik dabartinis pirmininkas, o štai ne taip seniai buvę atsakingieji sekretoriai ir štabų vadai – ne prie ko. Žinoma, problemų nestokojančią partiją, lengva, o ir patrauklu kritikuoti, vis tik, pripažinkim, ne iki galo sąžininga neprisiimti ir asmeninės atsakomybės. Be to, jau seniai kalbama apie partijoje konkuruojančias bičiulių grupes, todėl tolimesnis priešinimas yra visai netikslingas. Priešingai – būtina vienytis bendram darbui, baigiant kaltųjų paieškas, pamiršant asmenines ar siauro rato ambicijas.

M. Sinkevičius sėkmingu darbu savivaldoje jau įrodė, kad sugeba telkti komandą ir su ja siekti pačių aukščiausių rezultatų. Tai, kad šis kandidatas savo politinį kelią pasirinko pradėti Jonavoje irgi daug pasakantis faktas. Jaunam žmogui gerokai patraukliau pasieškoti šiltos vietelės sostinėje, negu rinktis sunkų, menkai plačiosios visuomenės pastebimą darbą provincijoje. Tačiau M. Sinkevičius pasiektais rezultatais sugebėjo atkreipti į save dėmesį net ir būdamas toli nuo Vilniaus. Valstybėje, kurioje, viskas vis labiau koncentruojasi į vieną miestą, žmogus ne teoriškai žinantis, kas yra regioninė politika, yra reikalingas aukščiausiuose postuose. Tai teikia vilties, kad regioninės ir socialinės atskirties mažinimas (o tai vienas didžiausių iššūkių Lietuvai) gali atsidurti tarp valdžios prioritetinų darbų. Kofeinuose ir Facebook burbuluose, vargu, ar sužinosi, kaip iš tiesų gyvena žmonės už Vilniaus ribų. Vargu, ar būsi tiek empatiškas, kad išties norėtum jiems padėti. M. Sinkevičius su tais žmonėmis bendravo kiekvieną dieną ir sugebėjo užsitarnauti jų pasitikėjimą.

Štai, kodėl balsuosiu už M. Sinkevičių.

Komentarai negalimi