R. Šalaševičiūtė siūlo didesnę paramą sunkiai sergančių vaikų tėvams

0

Vaikai gydomi  ligoninėse reikalauja visiškai kitokio požiūrio ir dėmesio negu suaugusieji pacientai. Nekalbant apie tai, kad beveik kiekvienas jų dėl susirgimų ir gydymo ypatumų turi savų poreikių, bet visuomet gydymo įstaigoje atsiranda “žmogiškasis faktorius” verčiantis atsižvelgti, kad pacientas yra vaikas.

„Vaikai nėra maži suaugusieji. Ligoninėje jie turi ir kitų poreikių. Vaikams reikia psichosocialinės pagalbos, žaidimų, pramogų. Personalas turi būti apmokytas dirbti su vaikais, kad jie nebūtų traumuojami, patirtų mažiau streso,” – teigia Europos vaikų ligoninių asociacijos direktorė Hester Rippen.

Kokia liga vaikas besirgtų jam reikia pasaulio pažinimo, žaidimų, ugdymo, pagaliau galimybių judėti, bendrauti, socializuotis. Slaugomam vaikui reikalinga nuolatinė suaugusiųjų priežiūra – tėvų, senelių. Jų buvimas šalia labai svarbus vaikui psichologiškai, o nebuvimas – suteikia papildomą stresą. Dažnai šalia gydymo reikalinga psichologų, psichoterapeutų pagalba – ir ne tik mažajam ligoniukui, bet ir jo šeimai, tėvams. Ypač, jeigu gydymas trunka mėnesius ir metus.

„Mums su Elzyte ligoninėje teko gyventi ištisus metus. Namuose – su tėčiu auga kiti trys vaikai. Tokiu atveju šeimai iki iširimo – pusė žingsnio. Mus gelbėjo asmeninis medikų dėmesys. Bet pati sistema užtikrino tik gydymą, o ne visas kitas reikalingas sąlygas augančiam vaikui ar pagalbą jo šeimai,” – nelengvą patirtį pasakoja 2 metukų mergaitės mama Silvija Kopūstienė.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universioteto Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo, šalia medicinos paslaugų visos kitos vaiko problemos yra keliskart didesnės. “Vis dėlto tai reikalauja ekonominių resursų, ir mes esame rakštis administracijai. Dabar vaikų gydymo specifika kompensuojama iš ligoninės vidaus resursų. Kai mirtinai reikia socialinio darbuotojo – apkarpome medikų personalo resursus. Pediatrai dirba iš pašaukimo. Jų darbas beprotiškai sudėtingas, todėl aš labia norėčiau, kad jie uždirbtų bent didesnį negu vidutinį atlyginimą. Iš tikrųjų vaikas yra mažas pacientas, bet jo poreikiai žymiai didesni nei suaugusiojo.” – sako prof. R. Kėvalas.

Diskusiją apie  vaikų – pacientų poreikius Seime organizavusi socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad vaikui susirgus, ypač ligoninėje, jam labai svarbu būti su šeimos nariais, jausti moralinį psichologinį, palaikymą. Ji priminė Socialdemokračių moterų sąjungos iškeltą siūlymą, kad vaikų skyriai turi turėti socialinius darbuotojus. “Ligoninėse juk atsiduria ir vaikai iš globos namų, ir iš asocialių šeimų arba būna situacijos, kai tėvai negali būti ligoninėje šalia savo vaiko. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija turi rasti lėšų jos pavaldume esančiių įstaigų socialinių darbuotojų etatams, o savivaldybės – savo ligoninėse,” – tvirtina R. Šalaševičiūtė.

Parlamentarė yra užregistravusi Seime projektą, kad tėvai ar įtėviai slaugantys ypatingai sunkiomis ligomis susirgusius vaikus (tai labai aktualu onkologinių ligoniukų atvejais) gautų išmoką iš PSDF iki 1 metų laikotarpiui. Dabar gauna nedarbingumo išmokas – iki 120 dienų. Kitomis sunkiomis ligomis sergančius vaikus slaugantiems R. Šalaševičiūtės projekte siūloma mokėti nedarbingumo išmoką iki 180 dienų. Taip pat siūloma mokėti iki 120 dienų nedarbingumo išmoką tėvams slaugantiems neįgalius vaikus.

„Juk šeimoje sunkiai susirgus vaikui, ypač kai dar yra kitų vaikų, kyla dar ir finansinių sunkumų. Šeimai tokiais atvejais turėtų daugiau pagelbėti valstybė. Šiam siūlymui jau gauta palanki vyriausybės išvada. Tikiuosi įstatymo projektas įsigalios nuo 2018 metų,”-  sako Seimo Laikinosios vaiko gerovės grupės pirmininkė.

Be to, socialdemokratai Rimantė Šalaševičiūtė ir Juozas Olekas yra įregistravę Seime siūlymus, numatančius kitokią medikų atlyginimų skaičiavimų tavrką, kuri leistų padidinti jų atlygį už darbą.

 

 

 

Komentarai negalimi