LSDP XXXII suvažiavimas: LSDP pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus kalba

0

LSDP XXXII suvažiavimas: LSDP pirmininko, premjero Algirdo Butkevičiaus kalbaGerbiami suvažiavimo delegatai,
Gerbiami koalicijos partneriai,
Gerbiami svečiai,
Mieli bičiuliai,

Neeilinis LSDP XXXII suvažiavimas vainikuoja kandidatų į Lietuvos respublikos prezidentus bei Europarlamentą iškėlimo „maratoną“ partijos skyriuose. Pagal nustatytą tvarką reitinguotas iškeltų kandidatų sąrašas, jis aptartas partijos Prezidiume ir Taryboje. Ir, jau šiandien, gavus suvažiavimo delegatų pritarimą siūlomoms bičiulių kandidatūroms, rinkiminei programai, mes praktiškai pradėsime naują ir labai atsakingą – rinkiminės agitacijos periodą.

Simboliška, jog šie, labai svarbūs Lietuvai, rinkimai vyks minint pirojo po Lietuvos atkurtos nepriklausomybės Prezidento J.E. Algirdo Mykolo Brazausko inauguracijos 21- metines, Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą ir NATO 10- tąsias metines.

Turėsime keturis politiškai labai aktyvius mėnesius. Rinkimai yra rinkimai. Opozicija ir koalicijos partneriai jau pradėjo rungtynes, kurių metu išmes į viešą erdvę daugiau populistinių idėjų, dažnai prasilenkiančių su Vyriausybės programos nuostatomis.

Tačiau akivaizdu, jog koalicija supranta, jog būtina išlaikyti politinį stabilumą. Džiaugiuosi, kad tai suvokiama ir demonstruojama Vyriausybės darbe, kuri, turiu aiškiai pasakyti, dirba darniai. Ministrų kabinetas ir toliau dirbs vadovaudamasis Lietuvos interesais ir ekonomine logika.

Po koalicijos politinės tarybos paskutinio posėdžio, kuriame buvo pristatyta aiški Euro įvedimo programa ir kur atvirai pasikeista nuomonėmis, buvo pasiektas sutarimas dėl Euro įvedimo 2015 m. būtinumo. Mums pavyko politikų lygyje išsklaidyti abejones, jog įvedus Eurą neva nukentės kai kurios socialinės programos, jog nebus didinama minimali mėnesinė alga, nebus didinamas darbo užmokestis, pensijos.

Turiu aiškiai pasakyti, jog kaip tik atvirkščiai – Euro įvedimas:
paspartins darbo užmokesčio (o kartu ir MMA) didėjimą;
pritrauks didesnes užsienio investicijas;
paspartins darbo vietų kūrimą;
pagerins skolinimosi sąlygas;
panaikins valiutos kurso riziką;
pagerins verslo sąlygas.
O tai, savo ruožtu, sudarys geresnes sąlygas tą sukauptą didesnį viešųjų finansų portfelį, lyginant su BVP, perskirstyti ir įgyvendinti Vyriausybės numatytas programas, tarp jų ir socialines: tai pensijų kompensavimas ir didinimas, svaresnė parama neįgaliesiems, šeimoms ir t.t.

Noriu pabrėžti, jog Vyriausybė atsakingai vykdys programines nuostatas dėl nuoseklaus, kasmetinio MMA didinimo, prisilaikant fiskalinės drausmės įstatymo, atsižvelgiant į ekonominius-finansinius šalies raidos rezultatus. Euro įvedimas 2015 m. yra ne tik būdas dar labiau padidinti Lietuvos investicinį patrauklumą, bet ir galimybė pasitikrinti, kaip nuosekliai gebame siekti užsibrėžtų tikslų

Prie šio klausimo sustojau atskirai ir išsamiau, nes Euro įvedimas – tai vienas iš Vyriausybės strateginių uždavinių šiais metais, ir norėdamas parodyti, koks sudėtingas kartais yra bendro sutarimo koalicijoje pasiekimo kelias.

Labai tikiuosi, kad pagaliau bus baigtos diskusijos bei spekuliacijos tarp koalicijos partnerių viešojoje erdvėje Euro įvedimo tema. O visa energija bus sutelkta padėti atsakingoms institucijoms – Lietuvos bankui, Finansų ir Ūkio ministerijoms visuomenei įtikinamai aiškinti Euro įvedimo privalumus. Visų mūsų užduotis – išsklaidyti visuomenės pesimizmą. Reikia keisti nuotaikas dėl Euro įvedimo, ir tas keitimas turi būti natūralus – t.y. kiekvieną Lietuvos pilietį turi pasiekti tikra ir išsami informacija apie Euro įvedimo privalumus bei specifiką. Čia aš matau ir mūsų partijos skyrių bičiulių uždavinį.

Mano pasiūlymas mūsų partijos bičiuliams – laikytis solidžiai. Visa koalicija privalo jausti atsakomybę už šalies politinę, ekonominę, socialinę ateitį, kad nebūtume apkaltinti dėl rinkimų vajaus paaukoję svarbiausius tikslus. Lietuvos žmonės jau įvertino mūsų atsakingą politiką, apgalvotus ir pamatuotus sprendimus, todėl ir šiuose rinkimuose mūsų rinkiminės kampanijos potekstėje, o gal ir garsiai turi skambėti tezė: „LSDP – ne populistai, o partija, kartu su partneriais prisiimanti atsakomybę už Lietuvos ateitį“. Esu tikras, kad rinkėjai tai įvertins.

Tai įmanoma, jei mes dirbsime kaip VIENINGA KOMANDA. Jau metus esame valdžioje, bet sugebėjome išsaugoti Lietuvos žmonių pasitikėjimą, kurį atspindi partijos bei bičiulių reitingai. Tai labai svarbu. Turime nedaryti politinių klaidų. Neapgalvoti pasisakymai žiniasklaidoje, vidinė konkurencija, deja demonstruojama viešoje erdvėje, gali virsti akmeniu, ant kurio gali suklupti visa partija.

Ypač atsargiai reikia kalbėti ir vertinti politinius reiškinius, galinčius sulaukti tarptautinio atgarsio, išgąsdinti investuotojus ir pan.

Manau, jog ir koalicijos partneriai supranta – mes esame viename vežime, vienodai atsakingi, ir vadelių trūkčiojimas ar pagalių kaišiojimas į ratus ne tik stabdo mūsų judėjimą realizuojant numatytas programas, bet gali ir vežimą apversti. Negalime rizikuoti gyventojų pasitikėjimu – juk mes dar tik kelio pradžioje ir iš mūsų laukia realių darbo rezultatų.

Tikrai nenorėčiau, kad mums tektų vadovautis patarle: apsaugok mane nuo draugų, o nuo priešų aš pats apsisaugosiu. Aš už demokratiją ir diskusijas partijos, koalicijos viduje. Bet priėmus sprendimą, diskusijos turi pasibaigti ir turi prasidėti darbas.

1.Tvari ekonomika
„Lietuvos ekonomikos augimas per praeitų metų tris ketvirčius išlieka vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, o vartotojų pasitikėjimo indeksas – aukščiausias Baltijos šalyse. Tai reiškia, kad didėja žmonių patikėjimas savo ateitimi, jie jaučiasi socialiai saugesni – daugiau perka, investuoja. Kartu tai yra gerėjančio gyvenimo ženklas, liudijantis, kad Vyriausybės vykdoma ekonomikos skatinimo politika yra teisingame kelyje“.

Žmonės geriausiai supranta tokią ekonomiką, kurios rezultatus gali pajusti akivaizdžiai – santykinai mažiau mokėdami už komunalines paslaugas, daugiau lėšų skirdami dvasiniams poreikiams, poilsiui, vaikams, kasdieniniams poreikiams tenkinti bei kaupimui senatvei.

Metus dirbanti mūsų Vyriausybė jau turi kuo pasidžiaugti: sumažėjusios šilumos, elektros, dujų kainos. Jos žmonėms nenukrito iš dangaus – tai Vyriausybės ir koalicijos nuoseklaus darbo rezultatai.

Ekonomistai pažymi teigiamas tendencijas, pradėjusias ryškėti šalyje 2013 m.:
Padidėjo vidutinis darbo užmokestis, tam turėjo įtakos ir MMA padidinimas iki 1000 Lt;
Sumažėjo nedarbas, o laisvų darbo vietų šiuo metu yra gerokai daugiau nei potencialių darbuotojų;
Sumažėjo emigrantų skaičius – pagausėjo grįžtančiųjų;
Pakito Lietuvos gyventojų požiūris į ateities perspektyvas – daugiau optimistų, didėja vidinis vartojimas. Ir kiti strateginiai sėkmingai įgyvendinami Vyriausybės tikslai leis pasiekti tokių pat gerų rezultatų. Tai yra tvarios ekonomikos pagrindas.

Kai kuriuos Vyriausybės darbus norėčiau įvardinti.
Priimtas Biudžetas. Tai buvo tikrai rimtas Vyriausybės bei koalicijos vieningumo išbandymas. Jis vertinamas kaip labiau socialiai orientuotas, nei ankstesni, bet leidžiantis, prisilaikant fiskalinės drausmės, garantuoti tvarią šalies ekonomikos raidą ir sklandų Euro įvedimą 2015 m.
Mūsų ilgalaikis tikslas – siekti daugiau kokybės viešajame sektoriuje.
Gyvenamųjų namų renovacija (projektas paruoštas LSDP dar esant opozicijoje) – įgauna vis didesnį pagreitį, tai leidžia pasiekti mažesnes sąskaitas už šildymą, kurti naujas darbo vietas ir atsigauti statybų sektoriui, užtikrinti įplaukas į biudžetą.
Biokuro katilinės – mažesnės sąskaitos už šildymą. Mažesnė priklausomybė nuo dujų monopolininko „Gazprom“.

Paruošta Šilumos ūkio pertvarkos programa, kurios pagrindą sudaro kiekvieno regiono šilumos ūkio analizė ir nustatytas investicijų poreikis. Jos įgyvendinimas leis pasiekti ne tik sumažintas sąskaitas už šildymą, bet ir išlyginti kainų skirtumą tarp regionų.
Apskritai apie energetikos sektorių galima būtų daug ir išsamiai kalbėti. Kuo labiau giliniesi į šios srities klausimus, tuo labiau kyla abejonės – ar energetikos sektorių valdė ministerija, Vyriausybė, ar kitos, tam tikros, suinteresuotos „institucijos“.

Pateiksiu tik vieną pavyzdį. Manau, tai labai svarbu kalbantis su žmonėmis. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą – sumažinti šilumos bei elektros kainą, buvo priimtas sprendimas dėl kvotų sumažinimo elektros gamybai termofikacinėse elektrinėse. Buvo nustatytas kvotos dydis, tai reiškia, jog LESTO kas mėnesį užsakinės – kiek mums reikia pagaminti elektros energijos. Sutartys buvo pasirašytos tik gruodžio 31 d. Tačiau svarbiausia, kad nustačius kvotas, ir pareikalavus, jog visa perteklinė energija būtų parduodama per biržą, o ne kompensuojama valstybės per taip vadinamą VIAP‘o dalį – sutartyse kaip pakankamas pagamintos elektros kiekis fiksuojamas gerokai mažesnis – tik 42 proc. nuo paskaičiuotos kvotos. Kodėl iki Vyriausybės sprendimo buvo stengiamasi išnaudoti visą kvotą? Kažkam tai buvo naudinga?

Be to, pasirodo, energetikos inspekcija negalėjo ateiti patikrinti termofikacinės elektrinės be išankstinio įspėjimo prieš 10 dienų, būtinai nurodant atvykimo tikslą. Ši tvarka dabar yra pakeista – inspekcija reguliariai – kartą per mėnesį atvyksta ir nurašo duomenis.

Tai tik keli pavyzdžiai – rodantys, su kokiomis problemomis tenka susidurti Vyriausybei ginant viešą interesą bei siekiant užsibrėžtų tikslų. O pasirodę žiniasklaidoje užsakomieji straipsniai su vykdomos politikos energetikos sferoje kritika tik patvirtina, jog tikrai palietėme tam tikrų „institucijų bei verslo grupių“ interesus.

SGD terminalas. Darbai atliekami laiku.
Įveikta pieno produktų blokada į Rusiją. Blokada privertė ieškoti alternatyvų. Lietuvos eksportui atsiveria kitos rinkos.
Sudarytos prielaidas verslo atsigavimui ir investicijoms.
Žemės ūkis – gyvulininkystės sektoriaus plėtra – yra paruošta programa, numatytas finansavimas.

2.Verslo sąlygų gerinimas
Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas J.E. A.M. Brazauskas yra pasakęs: „Aš labai norėčiau, kad Lietuva išmoktų gyventi pati ir pati išmoktų save valdyti.“

Vyriausybė ta linkme ir dirba:
Numatyta mažinti verslą kontroliuojančių institucijų skaičių, reglamentuoti jų veiklą;
Pertvarkomos valstybės turto valdymo institucijos.
Numatyti kai kurie pakeitimai įstatymuose bei darbo kodekse, reglamentuojantys darbo santykius.
(Teritorijų planavimo įstatymas, Euro įvedimas ir t.t.).

3.Socialiniai klausimai
Antrajame šių metų pusmetyje esame numatę pradėti svarstyti klausimą dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo galimybės, dėl darbo užmokesčio padidinimo, taip pat dirba specialistai dėl pensijų kompensavimo mechanizmo.

Užimtumo programos iki 2020 metų parengimas. (Kritika Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai).
Struktūriniai pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje.

Identifikuotos pagrindinės sveikatos sektoriaus problemos, numatytos prioritetinės kryptys.
Patvirtintas naujas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Į kainyną įrašyti 103 nauji, pigesni vaistiniai preparatai, beveik 300 vaistinių preparatų kainos sumažėjo nuo 2 iki 12 proc.

Reikia pastebėti, jog šiandien miesto ir kaimo gyventojams medicinos paslaugos prieinamos nevienodai. III lygio ligoninės turi tampriai bendradarbiauti su miestelių, kaimo vietovių gydymo įstaigomis.

Nuspręsta visas ligonines – universitetų, respublikines, regionų ir savivaldybių – suvienyti į funkcinius klasterius. Sveikatos apsaugos ministerija steigia penkis klasterius, kurie sudarys sąlygas kuo skubiau suteikti reikalingą pagalbą.

Švietimo ir mokslo srityje – nemažinant finansavimo, būtinas specialistų rengimas orientuojantis į darbo rinką, kaimo mokyklų tinklo naikinimo sustabdymas.

4.Pirmininkavimas ET
Per šešis pirmininkavimo mėnesius Lietuva sėkmingai įveikė jai tekusius išbandymus, ne tik atliko visus suplanuotus darbus, bet ir nuveikė daugiau nei buvo tikėtasi. Tai vieningo visų institucijų darbo vaisius.

Laiku pasiektas sutarimas dėl 2014 m. ES biudžeto, pažanga kuriant Bankų sąjungą ir integruotą ES vidaus energetikos rinką. Sutarta dėl strateginių energetikos projektų sąrašo, į kurį pateko ir 6 Lietuvos projektai. Užbaigtos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada ir pradėtos su JAV, parafuotos ES asociacijos sutartys su Moldova ir Gruzija. Praktiškai kiekvienoje gyvenimo sferoje – ekonominėje, politinėje, teisinėje, socialinėje – pirmininkavimo metu pasiekti geri rezultatai. Tai esminiai sprendimai, kurie užtikrins pažangų ekonomikos augimą ir ES finansinį stabilumą, mažins nedarbą ir skatins konkurencingumą.

IŠŠŪKIAI
2014 m. Suskystintų gamtinių dujų terminalo paleidimas.
2015 m. Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija.
2015 m. Rail Baltica baigimas.
Naujų eksporto rinkų paieška.
Užduotis: nuo 2015 m. pasiekti, jog bakalauro studijos būtų nemokamos.
Nacionalinio stadiono statybos, kurias numatyta baigti 2016 m. liepos 1 d. ir jame organizuoti moksleivių dainų šventę.
Sporto mokyklų-internatų atgaivinimo ir plėtros programa. (Šiauliuose ir Panevėžyje)
Pensijų ir atlyginimų kompensavimas.
Investicijų pritraukimas.
Naujų darbo vietų kūrimas.

Partijos tikslai
Jie nesikeičia, turime LAIMĖTI ir Prezidento, ir Europos Parlamento rinkimus bei dar stipriau įtvirtinti mūsų partijos politines pozicijas. Sėkminga mūsų kandidato rinkiminė kampanija užtikrintų antrą Prezidento rinkimų turą, o tai labai svarbu EP rinkimams. Laimėjus rinkimus dvi įtakingiausios Lietuvos institucijos turės galimybę dirbti ranka rankon dėl Lietuvos žmonių. Socialdemokratijos, o tai pirmiausia reiškia – solidarumo – mūsų šalyje tikrai bus daugiau.

2014 m. Rinkimai
XXXII LSDP suvažiavime mes aiškiai ir nedviprasmiškai pasakėme, kad mes, kaip atsakinga, rimta, didžiausia Lietuvoje partija, kelsime savo kandidatą į Lietuvos Prezidentus. Šiandien būtent tas momentas.
LSDP skyriai, LSDP valdyba, prezidiumas, Taryba, po ilgų diskusijų išsakė savo nuomonę. Noriu pasidžiaugti, jog mūsų gretos nuo praeitų metų gegužės mėn. dar pasipildė daugiau nei 500 bičiulių.

KANDIDATAS
Mums reikalingas toks kandidatas, kuris nori laimėti ir tam tikslui įgyvendinti atiduos visas jėgas ir dar daugiau. Tačiau šiai pergalei reikia mobilizuoti ir visos partijos narių pastangas.

Aš esu dėkingas visų skyrių bičiuliams, iškėlusiems mano kandidatūrą siekiant Prezidento posto. LSDP tarybos posėdyje aš išsakiau aiškius argumentus, kodėl atsisakiau kandidatuoti. Būtent todėl, kad aš į darbą ar pareigas žiūriu atsakingai ir labai rimtai, aš jaučiuosi atsakingas prieš partijos bičiulius, visus Lietuvos žmones už dabartines pareigas, Vyriausybės programos vykdymą, už koalicijos veiklą, politinį stabilumą šalyje.

 Esu įsitikinęs, kad mano dalyvavimas prezidentinėje rinkimų kampanijoje galėtų pakenti politiniam Lietuvos stabilumui bei valdančiosios daugumos partnerių tarpusavio santykiams ir bendradarbiavimui.
Iš kitos pusės aš esu įsitikinęs, jog mūsų pasirinktas ir suvažiavimui siūlomas LSDP kandidatas Zigmantas Balčytis tikrai yra vertas ir gali sėkmingai kovoti dėl Prezidento posto. Jo kandidatūra buvo svarstoma dvejuose Prezidiumo posėdžiuose, LSDP Taryboje ir visur gavo bičiulių palaikymą. Aš tikiu jo ryžtu, didele politine, gyvenimiška patirtimi, palaikau jo pasitikėjimą savimi, nes ne pirmus metus matau jo veiklą, žinau jo charakterį, gebėjimus vienyti jėgas. Jis tikrai padarys viską, kas nuo jo priklauso, kad įvykdytų savo pažadą – patekti į antrą rinkimų turą ir ten siekti pergalės. Manau, bičiulis Zigmantas Balčytis tikrai gali tikėtis visų mūsų palaikymo per visą rinkiminės kampanijos laikotarpį, o ypač rinkimų pirmo ir antro turo dienomis.

Antrasis Prezidento rinkimų turas, vyksiantis kartu su EP rinkimais garantuotų didesnį rinkėjų aktyvumą. O tai, kaip parodė daugiametė praktika, yra naudinga mūsų partijai. Kuo mažiau rinkėjų, tuo didesnės sėkmės gali tikėtis mūsų politiniai oponentai, ypač konservatoriai, kurių nors ir mažėjantis elektoratas visgi pasižymi stebėtina ištikimybe.

LSDP kandidatų į EP sąraše – 22 bičiuliai. Dėl jų jau pasisakė skyriai, kandidatūros aptartos Prezidiume bei Taryboje.

Noriu pabrėžti gegužės 25-osios rinkimų į Europos Parlamentą svarbą. Lietuvoje dar nedaugelis supranta, kad, dalyvaudami EP rinkimuose, balsuosime ne tik už vieną ar kitą partiją, išskirsime vieną ar kitą politiką sąrašuose. Europos rinkėjų balsai lems, kokiu kursu plauks Europos laivas: socialdemokratiniu, konservatyviu, liberaliu. Juk ta europinė partija, kuri surinks daugiausiai balsų Europos Parlamento rinkimuose, turės pirmenybę siūlant savo kandidatą į Europos Komisijos, neoficialios ES vyriausybės, pirmininko postą. Todėl kiekvieno bičiulio balsas labai svarbus rikimuose, o išrinktų europarlamentarų balsas bus svarbus palaikant Europos Parlamento pirmininko, Europos socialistų partijos (ESP) kandidato į EK pirmininkus Martino Schulzo kandidatūrą, kurią palaikė ir LSDP.

Tad šią rinkimų svarbą suvažiavimo delegatai turi perduoti partijos bičiuliams ir aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje bei pačiuose rinkimuose
.
Taigi, priartėjome prie rinkimų pradžios, mūsų laukia keturi mėnesiai atsakingo ir įtempto darbo. Tikiu, jog susitelksime ir vieningai sieksime savo tikslo – laimėti Prezidento ir EP rinkimus. O žvelgiant į perspektyvą – ir ateinančius savivaldos bei Seimo rinkimus. Tam yra visos galimybės.

Aš tikiu mūsų jėga. Aš tikiu mūsų PERGALE. AČIŪ.

 

Komentarai negalimi