Įvyko pirmieji mokymai apie socialdemokratiją

0

Spalio 4 dienos vakarą nauji Socialdemokratų partijos Vilniaus miesto skyriaus nariai rinkosi į Socialdemokratinio švietimo ir komunikacijos komisijos organizuotus mokymus apie kairiosios politinės srovės ideologines nuostatas, socialdemokratų politinės organizacijos struktūrą, istoriją ir politinius procesus.

„Šių mokymų tikslas nėra tik Jus kažko išmokinti. Tai veikiau pati pradžia Jūsų susipažinimo su Socialdemokratų partija, siekiant, kad Jūs patys pradėtumėte domėtis organizacijos struktūra, pažintumėt jos planus ir įsitrauktumėte į vykdomą politiką”, – sakė V. Gavrilov.

Susirinkusius sveikinusi laikinoji skyriaus pirmininkė Auksė Kontrimienė sakė besidžiaugianti, kad partijos gretas papildo nauji žmonės, tikintys ir norintys puoselėti socialdemokratines idėjas Lietuvoje: „Džiaugiuosi, kad į mūsų gretas įsilieja vis daugiau žmonių. Lietuvoje, deja, vis dar trūksta socialinio teisingumo, solidarumo ir pagarbos dirbančiam žmogui. Labai tikiuosi, kad aktyviai įsitrauksite į organizacijos veiklas ir būsime šauni komanda“.

V.Gavrilov seminaro metu sakė, kad daugeliui žmonių socialdemokratija yra nepatraukli, nes pastaroji politinė kryptis tapatinama su komunistine, nors pastaroji neturi nieko bendro su pagrindinėmis socialdemokratų puoselėjamomis vertybėmis – LAISVE ir DEMOKRATIJA.

„Rasti panašumų tarp komunistų ir socialdemokratų yra labai sunku, kadangi tai skirtingos politinės ideologijos. Socialdemokratai siekia sukurti gerovės valstybę ir rūpinasi visais, tuo tarpu komunizme nėra nei privačios nuosavybės, nei laisvų ir nepriklausomų žmonių“, – sakė V. Gavrilov.

Socialdemokratija yra politinė ideologija, kuri XIX amžiaus pabaigoje atskilo nuo marksizmo. Ši politinė srovė atmetė revoliucinį kelią socializmo link, pasirinkdama laipsnišką evoliucinį veikimą, grįstą demokratinių vertybių pamatu. Socialdemokratija savo siekiu iškelia gerovės valstybės sukūrimą ir akcentuoja trijų kertinių vertybių: laisvės, lygybės ir solidarumo propagavimą.

Esame didžiausia politinė organizacija

Anot V. Gavrilovo, pagal paskutinius Teisingumo ministerijos duomenis, Lietuvoje yra  29 veikiančios politinės partijos, didžiausia iš jų – LSDP.

„Iš viso veikia 29 partijos, iš kurių 5 yra pertvarkomos arba likviduojamos. Socialdemokratų partija ir toliau išlieka didžiausia partija, vienidama daugiau kaip  19 tūkst. narių“, – sakė V. Gavrilov.

Darbo partijos narių skaičius per paskutinius metus sumažėjo net 20 procentų. Dabar ši partija turi kiek daugiau nei 15 tūkstančių narių, nors prieš metus šis skaičius siekė daugiau kaip 19 tūkstančių.

Renginio metu V. Gavrilov susirinkusiesiems pristatė partijos įstatus, dabartinę programą bei socialdemokratinių pažiūrų partijų padėtį Europos sąjungos valstybėse.

Trumpa socialdemokratų  partijos istorija

Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje. Jau pirmoje partijos programoje buvo iškeltas nepriklausomos demokratinės Lietuvos tikslas.  LSDP nariai aktyviai dalyvavo ruošiant 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės akto tekstą. Būtent partijos narių Stepono Kairio ir Mykolo Biržiškos pastangomis buvo patvirtinta mums žinoma akto redakcija. 1936 – aisiais metais partija buvo uždrausta, o jos atgimimo reikėjo laukti daugiau kaip 50 metų.

Atsikūrusi LSDP  savo aktyvią veiklą padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą. LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. LSDP atstovai Seime, susibūrę į Socialdemokratų frakciją, atlikdavo konstruktyvios opozicijos vaidmenį, kovojo už demokratiją ir socialinio teisingumo įtvirtinimą, teisinę valstybę bei socialiai reguliuojamą rinką.

2001 m. sausį LDDP ir LSDP susivienijo į vieningą LSDP, o liepą prisiekė koalicinė LSDP ir Naujosios sąjungos Vyriausybė, vadovaujama LSDP pirmininko Algirdo Brazausko.

2004 m. į Seimo rinkimus LSDP ėjo kartu su socialliberalais (Naujaja sąjunga) koalicijoje „Už darbą Lietuvai“. Po Seimo rinkimų sudarė valdančiąją koaliciją su Darbo partija, Socialliberalų partija (NS) bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (vėliau tapusia Valstiečių liaudininkų sąjunga).

Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP formavo XII, XIII ir XIV Lietuvos vyriausybes. Joms vadovavo LSDP pirmininkai Algirdas Mykolas Brazauskas ir Gediminas Kirkilas.

2008 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose savarankiškai. Laimėję 25 parlamentarų mandatus, LSDP atstovaujantys Seimo nariai sudaro didžiausią Seimo opozicinę frakciją.

2009 m. kovo 7 d. vykusiame XXIX LSDP suvažiavime partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius.

XXX LSDP suvažiavime (2011 m. balandžio 30 d.) ir XXXI LSDP suvažiavime (2013 m. gegužės 04 d.) A. Butkevičius perrinktas partijos pirmininku.

2012 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose savarankiškai. Laimėję 37 parlamentarų mandatus, LSDP atstovaujantys Seimo nariai sudarė didžiausią Seimo frakciją (vėliau ji išaugo iki 39). Partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius tapo Ministru Pirmininku ir vadovavo XVI Vyriausybei. Socialdemokratai vadovavo Teisingumo, Ūkio, Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Finansų bei Užsienio reikalų ministerijoms.

2015 m.  istoriniuose savivaldos rinkimuose, kuriuose pirmą kartą miestų ir rajonų merai rinkti tiesiogiai, labiausiai pasitikėta socialdemokratų partijos kandidatais.

2017 metais pirmuose istorijoje visuotiniuose partiniuose rinkimuose socialdemokratų partijos pirmininku išrinktas Gintautas Paluckas.

Komentarai negalimi