Istorinės atminties takais

0

Šalia judrios Žirmūnų gatvės yra tyli, sauganti skaudžią, bet didingą tautos istoriją, vieta. Tuskulėnai. Apie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro globojamo Tuskulėnų rimties parko memorialinio kompleksą informacijos yra daug. Tačiau viešasis informavimas toli gražu nėra tikrasis pažinimo būdas. Pažinimas įvyksta tik asmeniškai išgyvenant tai, ką siekiama pažinti. Rugpjūčio 9 dieną, draugėn susibūrę, ėjome vingiuotu Lietuvos kančių ir  kovų už laisvę  keliu. Tuskulėnų skausmas atskleidė paslėptus giliuosius turtus, dėl kurių čia  palaidotų aukų valia tapo nepalaužiama.

Tuskulėnų dvaro teritorijos paslaptys

XVII-XVIII a. šalia Šeimyniškių kaimo buvęs Lietuvos valdovo dvaras, vadinamas Derevnictva. Spėjama, kad jį įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Įvairiuose istorijos tarpsniuose dvarą valdė žymūs Lietuvos didikai Rudaminai, Pacai, Tyzenhauzai. 1753 m. sudarytame Vilniaus miesto plane rasime minimą dvarą ir prie jo išdėstytus pastatus. Vienoje iš prielaidų teigiama, kad Tuskulėnų vardą sugalvojo vienuoliai, remdamiesi Cicerono veikalu „.Tusculus“.

Laikui bėgant  pavadinimas buvo sulietuvintas ir virto Tuskulėnais. Vėlesnė istorija liudija, kad dvare ramybės nepavyko sukurti. Nuolat keitėsi šeimininkai. Rūmai mena ir XIX a. pabaigoje čia įsikūrusio  Vilniaus jaunimo kultūros centro istoriją, nuolat besilankančių  žymių kompozitorių, menininkų pasirodymus, diskusijas.  Istorijos tėkmė į užmarštį nusinešė Derevnictvos dvaro pavadinimą, mat dvaras, kas keli dešimtmečiai keičiantis dvaro savininkams, buvo jau galutinai sunykęs ir apleistas.

Tolesnė dvaro istorija susijusi su Tuskulėnais. 1940 metais dvaras nacionalizuotas. 1944 metais sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dvaro rūmuose įsikūrė KGB ir kitų sovietinio saugumo tarnybų vadovai. Šalia esančiame parke  nuo 1944 m. rugsėjo 28 d. iki 1947 m. balandžio 16 d. buvo slapta užkasami nukankintų ir nužudytų antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvių ir asmenų, kuriems įvykdyta mirties bausmė už karo nusikaltimus, palaikai. Dauguma jų buvo kaltinami ir nuteisti pagal RSFSR Baudžiamojo kodekso 58 straipsnį „Tėvynės išdavimas“. Mirties nuosprendžius vykdžiusi specialioji grupė, sudaryta iš NKGB (MGB)  skyriaus darbuotojų, po egzekucijų savo aukas slapta užkasdavo masinėse kapavietėse, sumetus aukas, duobes užpildami kalkėmis, dyzeliniu kuru. Ilgą laiką ši teritorija buvo saugoma, Tuskulėnai kantriai slėpė kraupią paslaptį. Užslaptinti  skausmingi faktai į viešumą iškilo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

2002 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo patvirtinta programa Tuskulėnų dvaro teritorijoje įkurti rimties parką, su pagrindiniais akcentais –  dvaro pastatais ir kolumbariumu, kuriame palaidoti parko teritorijoje rastų žmonių palaikai.

Baltasis dvarelis

Baltasis dvarelis šviesus tik iš išorės. 2011 metais atidarytoje modernioje muziejinėje ekspozicijoje „Tuskulėnų dvaro paslaptys“ atskleidžiamas sovietinio režimo sukurtas mirties nuosprendžių priėmimo ir vykdymo mechanizmas. Iš tamsos išnyra nukankintųjų veidai, vardai ir pavardės,  salėse aidi širdies dūžiai, girdisi mašinėle spausdinamų tardymo protokolų garsai. Iš nuotraukų vieni kitiems į akis žvelgia aukos ir budeliai…

Kolumbariumas – amžinojo poilsio vieta

Tuskulėnų dvaro teritorijoje atlikus archeologinius kapaviečių ir antropologinius rastų palaikų tyrimus, parengtas jų amžinojo poilsio vietos – koplyčios-kolumbariumo – projektas. Jį rengė autorių kolektyvas: architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas ir Algirdas Umbrasas, architektė restauratorė Lina Masliukienė, skulptorius Gediminas Karalius, tapytojas monumentalistas Gitenis Umbrasas. Techninį projektą parengė ir jo įgyvendinimą prižiūrėjo architektai Marius Šaliamoras ir Jūras Balkevičius. Tuskulėnų rimties parką sukūrė ir pastatus restauravo VĮ „Lietuvos paminklai“.

Projekto autoriai pasirinko pilkapio formos statinį, kuriame per 2004 m. Vėlines atgulė Tuskulėnuose atkastų žmonių palaikai. Jame vienodose urnose – karsteliuose, sudėtose į kriptas, palaidoti 717 žmonių palaikai.

 Mintys po ekskursijos

Tuskulėnų dvarvietės tapatumą suformavo skausminga tautos drama. Tuskulėnų istoriją reikia žinoti ir niekada nepamiršti, rasti laiko čia pabūti. Paraginti laikinosios Vilniaus miesto skyriaus vadovės Auksės Kontrimienės, globojami pavaduotojos Viktorijos Ancutaitės Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą aplankėme ir mes. Ši vieta, lyg veidrodis, leido pažvelgti į savo jausmus, nuteikė  nusipurtyti sovietinio būvio ir antivertybių apnašas. Ekskursija į Tuskulėnus nebuvo vienadienė akcija, ji suteikė galimybę kasdien  mintimis sugrįžti prie šio memorialo prasmingumo.

 

 Aldona Jeleniauskienė

LSDP Vilniaus miesto skyrius

Komentarai negalimi