Birutė Vėsaitė: mokestis už karštą vandenį: kodėl klaidinami ir skriaudžiami gyventojai?

0

Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė,  Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Orinta Leiputė, Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ pirmininkė Daiva Valentaitė spaudos konferencijoje pristatė Lietuvos gyventojams itin aktualią problemą: kodėl didinamas mokestis už karštą vandenį.  „Šiandien vieno šeimos nario algos vargiai beužtenka sumokėti komunalinius mokesčius – už šildymą, buvo surasta “inovacija”, kaip dar padidinti komunalinius mokesčius. Nenutyla pasipiktinusių gyventojų skambučiai dėl karšto vandens tiekimo. Nesuprantama, kodėl Energetikos ministerija klaidina gyventojus, skelbdama, kad iki 2010 m. gegužės 1 d. gyventojai privalės pasirinkti karšto vandens tiekėją“, – kalbėjo Seimo narė B.Vėsaitė.
Pasak jos, šiuo metu galiojančiame šilumos ūkio įstatymo 15 str. 1 dalyje nustatyta, kad vartotojai daugiabučiuose namuose gali pasirinkti  apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. įstatymas nustato vartotojo teisę, bet ne pareigą pasirinkti karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimą karštu vandeniu būdą. Nei Komisijai nei Energetikos ministerijai nėra suteikti įgaliojimai versti gyventojus daryti tai, kas nėra numatyta įstatyme. “Sąžiningi gyventojai permoka už karštą vandenį 33 mln. litų”, – tvirtino B.Vėsaitė.  
Kauno miesto savivaldybės tarybos narė Orinta Leiputė kalbėjo, kad 2009 m. gruodžio 14 d. buvo parengtas Kauno miesto tarybai sprendimo projektas dėl AB „Kauno energija“ taikomo atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo. Nustatyta kaina: be pridėtinės vertės mokesčio vartotojui per mėnesį  tai kainuos 7,47 Lt. „Kyla klausimas, kam naudinga, kad Kaune būtų brangiausia gyventi, kodėl Kaunas turi daugiau mokėti už šaltą vandenį daugiau negu Vilnius, už karštą vandenį daugiau negu Vilnius ir Klaipėda, o taip pat kodėl šildymo kainos yra didesnės lyginant su kitais didžiaisiais miestais?“ – retoriškai klausė O.Leiputė. Savivaldybės tarybos narę stebino, kam reikalingi tarpininkai, kad dar daugiau būtų apmokestinami Kauno miesto gyventojai?   
    „Situacija iš ties skausminga Kaunui, nes bandoma manipuliuoti žmonių protais“, – kalbėjo Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ pirmininkė Daiva Valentaitė. Jos teigimu, daugiabučiams realiai nėra reikalingi tiekėjai, todėl būtina pataisyti įstatymą.  
Seimo narė B.Vėsaitė kalbėjo, kad įsigaliojusios įstatymo pataisos numato, kad gyventojai gali pasirinkti vieną iš 3 karšto vandens tiekimo būdų, pasirinkdami tiekėją, kuris bus juridiškai atsakingas už karšto vandens kokybę, jo tiekimą ir apskaitą. „Tai būtų civilizuotas ir atitinkantis  principą “vartotojas sumoka už tai ką gauna” kelias, tačiau realybė yra kitokia“, – teigė B.Vėsaitė.  Ji baiminasi, kad užuot atpigęs karštas vanduo gali brangti dar 10 proc., kadangi savivaldybių tarybos suskubo įvedinėti abonentinį mokestį už naujų skaitiklių prižiūrą. Jo dydis  yra labai skirtingas įvairiuose Lietuvos miestuose. „Štai Kaune jis planuojamas apie 10 litų, kituose miestuose – perpus mažesnis. Klausima kyla, kuo remiantis atlikti tokie paskaičiavimai?“, – klausė B.Vėsaitė.
Politikė tvirtino, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisija privalo kontroliuoti, kad savivaldybių šilumos tiekimo įmonės nepiktnaudžiautų dėl abonentinio mokesčio dydžio, o taip pat  ir dėl maksimalios šilumos energijos sąnaudų normatyvų cirkuliacijai nustatymo. „Akivaizdu, kad reikia taisyti Šilumos ūkio įstatymą. Tą jau esu padariusi, įregistravau pataisas Šilumos ūkio įstatymo 15 str., bet ir jas, atsižvelgiant į gyventojų išsakytus argumentus, dar reikia tobulinti“, – teigė Seimo narė Birutė Vėsaitė.

Seimo LSDP frakcijos informacija
Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė
Tel. 2396327, 865292009

Komentarai negalimi