Auksė Kontrimienė: „Kartų kaita partijoje visada yra skausminga“

0

„Specialiai perskambinau poliklinikų registratūras ir talonėlį pas kardiologą gavau tik po dviejų mėnesių. Tad eilių klausimas gydymo įstaigose išlieka itin aštrus. Matyt, reikės kalbėtis su įstaigų vadovais ir ieškoti efektingesnių sprendimų“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė (48 m.).

-Turbūt sunku dirbti, kai politikoje, ypač socialdemokratų gretose, vyksta tokie nesutarimai?

– Spalio devintą dieną esu suplanavusi Sveikatos komiteto posėdį, nes į tarybą „eina“ pakankamai svarbūs klausimai. Tad darbai vyksta savo ruožtu. Dar kol nebuvo fakto, kad konservatoriai priversti palikti koaliciją, ir reaguodami į situaciją, kad liberalų sąjūdžiui yra pateikti įtarimai, mes, socialdemokratai, merui bei koalicijos partneriams paskelbėme deklaraciją dėl įsipareigojimų vykdymo vilniečiams ir darbų sąrašą. Vienas punktų yra susijęs su sveikata. Reikalaujame intensyvesnių investicijų į poliklinikų paslaugų kokybę, eilių mažinimą ir infrastruktūrą – tinklo plėtrą tankiai apgyvendintuose naujuose rajonuose. Bet kokiu atveju, jeigu ir neliksime koalicijoje, šis punktas turės būti įgyvendintas.

– Jums dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose. Kokius opius klausimus išskirtumėte?

– Šią vasarą ir pačiai teko ieškotis gydytojų. Perskambinau poliklinikų registratūras ir gavau talonėlį tik po dviejų mėnesių. Kai pasidomėjau, kokia gydytoja suteiks paslaugą, supratau, kad aš pas ją nenoriu eiti, nes atsiliepimai internete buvo tragiški. Pas kardiologą patekau gal po trijų mėnesių. Tad eilių klausimas išlieka aštrus. Matyt, reikės kalbėtis su vadovais ir efektingiau spręsti šį klausimą.

– Ką gi galima padaryti?

– Jeigu daugiau naudosimės e.recepto rašymo sistema, gydytojams liks mažiau popierinio darbo. Dabar gi jis, išklausęs pacientą, turi dar vos ne dvidešimt minučių pildyti korteles. Dar reikia galvoti apie tai, kaip sumažinti procentą užsiregistravusiųjų, bet neatvykusiųjų į polikliniką, nes tai kiekvienai gydymo įstaigai yra didžiulė rakštis. Kai žmonės užsiregistruoja ir dalis jų piktybiškai neatvyksta, netgi neinformuoja apie pasikeitusius planus, gydytojas tiesiog neaptarnauja tų žmonių, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba.

– Gydymas, žinoma, svarbu, bet ne ką svarbiau rūpintis vilniečių sveikatinimu…

– Naujiena tokia: Sveikatos komitetas tvirtina prioritetines kryptis finansuojamoms programoms, kurios skirtos nevyriausybinėms organizacijoms bei jų vykdomiems miestiečių sveikatinimo projektams. Anksčiau numatytus pinigus skirstydavome pavasarį. O dabar stipriai dirbame, kad galėtume visas procedūras įvykdyti dar spalio ir lapkričio mėnesį, jog nuo Naujųjų metų NVO jau galėtų vykdyti projektus. Tai ir nemokamos jogos pamokos, ir įvairios paskaitos, ir senjorams skirti užsiėmimai. Pernai turėjome apie tris šimtus tūkstančių eurų. Viena laimėjusi ir nuolat remiama programa – tai hospisas. Tokioms paslaugoms irgi skiriami pinigai.

– Jūsų puslapyje mačiau, kad su kolegomis buvote nuvykusi į Lukiškių tardymo izoliatorių. Domėjotės kalinių sveikata?

– Kai kuriuose tardymo izoliatoriuose buvo kilęs skandalas dėl išrašomo per didelio kiekio psichotropinių ir raminamųjų vaistų. Tai – didžiulis medikų atsakomybės klausimas, kad paskirtus vaistus pacientas išgertų jų akivaizdoje. Buvo faktų, kad vyksta prekyba šiais vaistais ir žmonės kažkokiu būdu sugeba, nežinau, ar susitarę su medikais (čia tik hipotetinė prielaida), ar neišgerdami jų medikų akivaizdoje, medikamentus pardavinėti kitiems. O kita problema, apie kurią pasakojo ir Lukiškių įstaigos darbuotojai, – maniakiškas skundų rašymas. Tiesiog nukopijuojamas skundas ir prirašoma kita pavardė. Kai žiauriausius nusikaltimus atlikę žmonės reikalauja papildomų vitaminų ar daržovių, įsivaizduoju, kokį pasipiktinimą tai sukelia visuomenei.

– Viešojoje erdvėje buvo mesti kaltinimai, kad vicemeras Gintautas Paluckas nedaug nuveikė kalbant apie sveikatą Vilniaus mieste. Ką jūs galvojate apie tai?

– Kiek tenka bendrauti ir su ligoninių vadovais, ir su mūsų departamentu, vicemero darbu visi patenkinti. Didelis proveržis yra ir socialinėje srityje, ir sprendžiant vaikų globos klausimus. Kai vyksta tokie partiniai nesutarimai, natūralu, kad ieškoma kabliukų. Bet realiai, manau, kad retas turėtų priekaištų Gintautui Paluckui ir iš vadovų, ir iš medicininio personalo pusės, kad yra neatliekami numatyti darbai. O bendros problemos yra neįveikiamos per vieną dieną. Ir eilės, ir investicijos į poliklinikų infrastruktūrą yra ilgalaikiai projektai. Bet pasižiūrint vien į tai, kaip Antakalnio ligoninė sparčiai tvarkoma, manau, kad savivaldybės bendras darbas su ligoninės vadovybe duoda rezultatus ir miestiečiai tikrai pajus paslaugų kokybės pagerėjimą. Man atrodo, kad jau dabar jaučia.

– Jaučiamas susirūpinimas dėl dabartinės politinės situacijos. O kokios jūsų nuotaikos?

– Galiu pasakyti paprastai: kartų kaita partijoje, matyt, visada visiems yra skausminga. Nelabai suprantu, kaip iškilūs mūsų partijos žmonės, kurie daug prisidėjo kuriant partiją, kurie buvo vadovai, pasirinko tokį konfliktinį kelią likti su valdančiąją koalicija, jeigu visi partijos skyriai tokia balsų persvara nubalsavo už išėjimą. Aš irgi nebuvau didelė šalinininkė išeiti iš koalicijos. Bet kadangi šiuo metu laikinai vadovauju Vilniaus skyriui, kuris gana akivaizdžia persvara pasisakė už išėjimą, paklusau daugumos sprendimui. Bet galvoju, kad mūsų garbieji Seimo nariai susitaikys su realybe, jog vis dėlto partijos valia yra kitokia, jie dar sugrįš ir atsisakys ambicijų toliau būti valdančiojoje koalicijoje.

Deimantė Gruodė

lsveikata.lt

Komentarai negalimi