Auksė Kontrimienė. Ar Vilniuje surasime vietos senukams?

0

Auksė Kontrimienė. Ar Vilniuje surasime vietos senukams?Artėjant savivaldos rinkimams, piliečiai girdi daugybę partijų ir jų kandidatų pažadų. Dabartinio mero vedama Lietuvos laisvės sąjunga ir toliau projektuoja fantastinio miesto vizijas, kurioms vargu ar lemta tapti realybe. Konservatoriai žada sutvarkyti Vilniaus miesto buhalteriją. O Liberalų sąjūdis nežada nieko, išskyrus tai, kad „viskas bus gerai“, tik nepasako kam… Pažadų lietus nesiliaus iki kovo 1-osios, nenustebsiu, jeigu atsiras tokių, kurie pažadės kelti pensijas… Bet senjorai, tikiuosi, žino, kad savivaldybių tarybų nariai pensijų nedidina…

2009 metais į valdžią atėjus dešiniesiems, Lietuvoje susiformavo itin ydingas požiūris į pensinio amžiaus žmones. Siekdami „gražių“ buhalterinių skaičiavimų, kad galėtų dar daugiau pasiskolinti, dešinieji nutarė, kad krizės sukeltus praradimus galima kompensuoti pensininkų sąskaita. O tai dešiniajai koalicijai buvo itin patogu – pensininkai nespėjo žagtelėti, kadencija pasibaigė, pasisakė Konstitucinis Teismas ir kompensacijas tenka mokėti… dabartinei valdančiajai daugumai.

Neskanu prisiminti dešiniųjų apžvalgininkų pastangas pateisinti buvusios valdžios „nuopelnus“ pensininkams, neva jie yra jaunos ir dirbančios visuomenės skaudulys ir milžiniškas balastas, kuris neleidžia šaliai tinkamai tvarkytis su krize ir iš esmės yra visos Lietuvos progresą stabdantis elementas. Ir kokių tik epitetų nekliuvo šiems garbaus amžiaus žmonėms – jie tapo ir „sovietiniu reliktu“, „atgyvenomis“ ir tais, kurie nieko kito nedaro, tik „minta iš mūsų jiems mokamų pensijų“.

Vilniaus mieste gyvena virš šimto tūkstančių pensinio amžiaus žmonių. Tai yra penktadalis visų Vilniaus miesto gyventojų, kurie dėl savo amžiaus ir socialinės padėties turi specifinių poreikių į kuriuos būsimoji miesto valdžia privalo atsižvelgti.

Socialdemokratai turi planą, kuris padės mūsų miesto senjorams jaustis pilnaverčiais miestiečiais. Planą, kuris palengvins jų kasdienius rūpesčius ir suteiks jiems galimybę gyventi oriai.

Žinome, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai  važiuoja viešuoju transportu. Todėl, drauge su Vyriausybe, mes sieksime padaryti viešąjį transportą mūsų garbaus amžiaus piliečiams nemokamu. Tai yra labai svarbu, kadangi visi žinome, jog pensininkų pajamos yra itin mažos, o  nepaisant nuolaidų, išlaidos transportui sudaro nemenką šių žmonių išlaidų dalį. Be to, vienas iš svarbesnių mūsų programos prioritetų, siekiant suteikti miestiečiams patogumo, yra viešojo transporto parko atnaujinimas. Taigi, sieksime, jog pensininkai galėtų į reikiamą vietą nuvykti ne tik nemokamai, bet ir patogiai.

Visi mes norime bent šiek tiek pramogų. Senjorai taip pat. Todėl labai svarbu yra pasirūpinti tuo, kad senjorai galėtų gyventi aktyviai ir įdomiai. Tam tikslui reikia kurti ir skatinti socialinius projektus, kurie rūpintųsi vyresniojo amžiaus žmonių užimtumu. Būtina skatinti senjorų aktyvumą ir kūrybingumą, nes tai atneš naudos ne tik jiems, bet ir visai visuomenei. Vyresnio amžiaus vilniečiai turi didelė patirtį, kuri gali būti naudinga miestui. Talentų, kurie gali džiuginti mūsų akis ir širdis. O tam reikia visai nedaug – tiesiog suteikti jiems galimybę.

Žmonės be kultūrinio gyvenimo tik vegetuoja. Ji svarbi visiems mums – tam, kad kurtume ir puoselėtume savo dvasinį pasaulį. Senjorams kultūrinis gyvenimas yra ne mažiau svarbus nei jauniems žmonėms – juk metams bėgant jėgos senka, tačiau vidinis žmogaus pasaulis niekada nenusilenkia laikui. Todėl būsimoji valdžia privalo suteikti galimybes miesto senjorams aplankyti kuo daugiau kultūrinę vertę turinčių renginių. Jūsų ir mūsų tėvai tikrai nusipelnė ne tik išgyventi, bet ir gyventi pilnavertį bei įdomų gyvenimą.

Bėgant metams, visų mūsų sveikata tik prastėja ir kiekvienas iš mūsų vis dažniau susiduriame su poreikiu lankytis pas gydytojus. Vieni gali sau leisti privačią mediciną, kiti gi lankosi valstybinėse poliklinikose ir ligoninėse. Todėl būsimoji Vilniaus valdžia, drauge su Seimu ir Vyriausybe privalo pasirūpinti, kad valstybinėse gydymo įstaigose būtų naujausia ir moderniausia aparatūra, bei geriausi savo srities specialistai ir žmonės gautų tik aukščiausio lygio aptarnavimą šiose įstaigose. Tai aktualu kiekvienam iš mūsų. Senjorams – ypač.

Deja, yra nemažai senjorų, kurie nebegali patys  pasirūpinti savimi. Todėl, vedami žmogiškumo ir bendruomeniškumo jais privalome pasirūpinti mes. Todėl čia labai svarbu stiprinti socialinės rūpybos tinklą – didinti socialinių darbuotojų skaičių bei jų atlyginimus. Būtina plėtoti dienos socialinės globos institutą, kuriam šiuo metu yra skiriama  per mažai dėmesio. O svarbiausia, norint didinti visuomenės brandą, socialinį atsakingumą ir žmogiškumą – privalu skatinti ir globoti savanorystę, kuri būtų orientuota į socialiai pažeidžiamus sluoksnius, į tuos, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys –  senyvo amžiaus ligotus žmones.

Labai norisi tikėti, kad sostinės niekas nevadins miestu, kuriame nėra vietos senukams…

 

Komentarai negalimi