A. Markevičius. Kieno ranka valdo Vilnių?

0

Jei tavo didžioji gyvenimo dalis prabėga nugrimzdus į feisbuką, o veidai ir miesto vaizdai tik praslenkantis fonas tarp gausybės laikų, heštagų, emodži ir kitokių realybę pagražinančio mėlynojo pasaulio elementų, šis miestas atrodo puikiai.

Jis turi nuostabų, šmaikštų, o svarbiausia, gerai atrodantį merą. Meras Remigijus Šimašius, apskritai, net nepanašus į merą ar kokį politiką, jis yra tikra feisbuko žvaigždė su nuolat švytinčia manekeno Keno šypsena ar net koks vyriškas Khaleesi įsikūnijimas. Deja, feisbukas neatsitiktinai yra siejamas su netikromis žiniomis ir kreivųjų veidrodžių karalyste.

Realybėje viskas atrodo kitaip. Kaip sakoma, Vilnius. Real is not beautiful. Mūsų nuostabus Vilnius pilkėja ir merdi. Tuo geriausiai vilniečiai įsitikina nuvykus į kaimynines sostines ar kitus miestus. Net mažesni Lietuvos miesteliai dažnai atrodo geriau nei mūsų sostinė. Norom nenorom iškyla klausimas, kodėl Vilnius, turėdamas tiek puikios žalumos, nuostabios architektūros, darbščių ir kūrybingų žmonių, nepaisant mero įrašų feisbuke, yra kažkoks sustingęs ir ištiktas regresuojančio liūdesio. Gali būti, kad tam įtaką daro bendra nuotaika šalyje. Bet pasižiūrėjus į Kauną, atrodo, to nebepasakysi.

Tiesa, meras Remigijus Šimašius savo „nieko nedarymo politikai“ turi puikų pasiteisinimą. Jis taupo, o jam vadovaujant, nevaldomą miesto skolą jis suvaldęs kaip tikras laukinių vakarų šerifas. Girdi, per dvejus mero vadovavimo miestui metus skola sumažinta daugiau nei 110 mln. eurų. Vau!

Suprantama, kad skolas kažkada reikia grąžinti, bet ar su skolomis gyvena tik Lietuvos sostinė? Tikrai ne, gyvenama ir dar su didesnėmis. Administruoti, valdyti jas yra viena iš gausybės municipaliteto funkcijų. Tad kažkodėl dangus virš tų miestų negriūva, pasaulis nesibaigia, merai nesiskelbia didvyriais, o miestiečiai gyvena patogų ir orų gyvenimą. Mūsuose viskas atvirkščiai. Vilniaus skolos „suvaldymas“ prilyginamas dovydiškai R. Šimašiaus pergalei prieš tariamą Galiotą – buvusių merų švaistūniškumą! Visą kitą nepadarytą darbą, vizijos ir lyderystės trūkumą galima ir pamiršti.

Na, gerai, sakykime, kad, vadovaujantis visomis propagandinėmis laisvosios rinkos ideologinėmis klišėmis, diržų veržimasis ir taupymas – vertybė. Tik ar tikrai yra taupomi vilniečių ir miesto biudžeto pinigai?

Panašu, kad Vilniaus savivaldybė išleidžia daugiau, nei gauna pajamų. Atrodo, jei neapgauna statistika, Vilniaus miesto išlaidos 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo net 55 milijonais eurų, o jei priskaičiuoti ir 2017 m. , tai išlaidos per dvejus metus išaugo beveik 78 milijonais eurų! Nuo 432,6 milijonų 2015 m. iki 510,5 milijonų 2017 m. Tai kur tie pinigai, jei nei sutaupyta, nei to matyti Vilniaus gatvėse ar viešųjų paslaugų forma?

Ar gali būti, kad pinigų visada atsiranda tiems, kas kažkaip siejami su liberalais, visokiems puikiems vadovams ir verslininkams?

Vilniečiai puikiai prisimena, kaip Liberalų sąjūdžio valdomos Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ valdyba bendrovės direktoriui Aidui Ignatavičiui skyrė penkių mėnesinio darbo užmokesčio dydžio premiją. Pinigine išraiška ši suma yra 27 tūkst. eurų iki mokesčių. Kiek žaidimų aikštelių ar saugesnių perėjų galima buvo įrengti už šiuos pinigus? Suprastume dar, jei tokia suma būtų padalinta visiems bendrovės darbuotojams. Bet ne, nesikiškit miestiečiai, čia ne Jūsų, o savųjų ratelių reikaliukai. Ir visa tai nepaisant to, kad „Vilniaus vandenų“ vadovas giriasi, kad gali sau leisti dirbti tik už 5,5 tūkst. eurų algą. Taip, taip, tai kukli alga su mažyte premija – iš visų Jūsų kišenės.

Nesibaigia ir transporto problemos. Nuo niekada neišsprendžiamos taksi problemos prie oro uosto iki parūdijusio margaspalvio autobusų muziejaus ant ratų. Taip, Vilniaus autobusai ir troleibusai primena, kad vis dar esame buvusios sovietinės respublikos sostinė ir žaliojo tilto skulptūros tėra tik mažytė smulkmena. Nes dyzelių kriokimas ir melsvi dūmų debesys ir yra tikrasis postsovietinės sostinės paveldas. Gal ne iš piršto laužtos kalbos, kad viskas daroma tam, kad būtų sąmoningai kenkiama savivaldybės vežėjų įmonei, jos įvaizdžiui, kad ši trauktųsi ir vis daugiau paslaugų atitektų stambiems privatininkams, o buvę savivaldybės vairuotojai dirbtų naujiems šeimininkams už mažesnes algas.

Nors jau kurį laiką liberalų valdoma savivaldybė giriasi apie netrukus atnaujinamą autobusų ir troleibusų parką, masiškai perkama ir sena technika. Kaip aiškėja iš spaudos puslapių, už ją nevengiama permokėti net kelis kartus.

Taip, taip, meras ką tik fotografavosi prie raudono privatininkų autobusiuko ir pasiūlė išsipakuoti pergalę. Privatininkai, žinoma, šią pergalę mielai išsipakavo. Meras pasireklamavo. Tik vilniečiai nustėro pamatę, kad dizainerių ištobulintas raudonasis autobusiukas tik spaudai, visi kiti nuobodžiai balti. Nes taip, matyt, pigiau naujam, privačiam vežėjui, laimėjusiam konkursą. Kas, kad autobusiukai turkiški, bet užtat su, o stebukle, iPhono įkrovikliu ir internetu. Turint TAI, susitaikysime su viskuo!!!

Kita vertus, naujas daiktas yra naujas, bendrame senienų, spalvų makalynės ir aerodrominių autobusų Vilniaus gatvėse kontekste, šioks toks laimėjimas. Tiesa, dabar vilniečiai lauks naujų dyzelinių autobusų, kurių paklausa, tikėtina, ir kaina, yra stipriai sumažėjusi. Stebėsime, kiek mums ši inovacija kainuos, kaip ir privatininkų paslaugos. Tikėtina, kad liberalų „laisvoji rinka“, kaip ir visada, neleis nuskriausti verslių tiekėjų, bet viskas bus pristatyta taip, kaip pastaroji „pergalė“, laimėjimas ir super duper, vau, lyderystė ir big deal viename. O ar autobusinių paslaugų pergalės netaps Pyro pergalėmis, pamatysime.

Dar reikia prisiminti, kaip Šimašius stojo piestu prieš, iš principo, kad Zuoko, oro bendrovę „Air Lituanica“. Uždarė gan sėkmingai veikti galėjusią „Air Lituanica“. Ar ne absurdiška, kad dabar patys R. Šimašiaus liberalai virkauja, jog visa aviacijos laisvoji rinka atsisako skraidyti į Londoną net už visų vilniečių suneštus, bet liberalų skiriamus 2 mln. eurų.

Tiesa, yra ir gerų naujienų. Tėvai sako, kad padaugėjo vietų vaikų darželiuose. Tiesa, nutylima, kad padaugėjo ir privačių ugdymo įstaigų, o savivaldybės darželiuose beveik nebelieka aktų salių, kur vaikučiai šokdavo, dainuodavo, sportuodavo. Tiesa, auklėtojų liko tiek pat, tik „šiek tiek“ padidėjo darželinukų grupės. Nesvarbu, kad auklėtojos skundžiasi, jog dabar sunkiau visus vaikus sužiūrėti ir visais pasirūpinti. Ai, ką ten vaikų ir auklėtojų gerovė, svarbiausia neoliberalus efektyvumas ir optimizavimas.

Bet įdomiausia, kad šio Vilniaus dekadanso nebepridengia net ir mero bei jo susikompromitavusios partijos parankinių viešųjų ryšių salvės. Bet, kaip neseniai įsitikinome, viešumui pinigų niekada nebus gailima. Nepagailėjo R. Šimašiaus liberalų daugumos valdoma savivaldybė privačiai bendrovei daugiau nei 100 tūkst. eurų iš miesto biudžeto už gerų valdžios darbų viešinimą. Suprantama, viešintis reikia ne tik per feisbuką. Bet sumani žiniasklaida išsiaiškino, kad perkamos paslaugos labiau primena ne Vilniaus miesto savivaldybės veiklos viešinimo, bet sostinės mero Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos politinės partijos, įsipainiojusios į didžiausią korupcijos skandalą Lietuvos istorijoje – Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio – politinės ir teisinės krizės suvaldymo planą. Ir visa tai už visų Vilniečių pinigus. O ką, matyt, patys kalti, kad už Šimašių balsavo.

Ir tokių mero ir jo „sveiko proto“ liberalų politikos pavyzdžių galima vardinti ir daugiau, bet juk vilniečiai ir patys mato.

Atrodo, kad meras R. Šimašius vis dar nelabai suprato, kad eina ne viešosios komunikacijos specialisto, išraiškingai vadinamo ekspertu, propagandiniame Lietuvos laisvosios rinkos institute, o mero pareigas. Tą liudija ir jo noras viešai visas savojo daržo bėdas versti, kad ir toli gražu ne tobuloms, bet įstatymų besilaikančioms institucijoms. Pripažinkime, Vilniaus mero propagandinis asistavimas stambiojo kapitalo naudai atrodo tragikomiškai, ypač, kai vilniečiai ir Lietuvos sostinės svečiai laukia žemiškesnių, bet būtinų darbų.

Mieste, kuriame žmogus tampa darbo įrankiu, dirbantieji – žmogiškaisias ištekliais, kuriame nerūpi jų teisės ir garantijos, o socialinis-pilietinis dialogas tampa našta – beliko tik šypsotis. Tuo tarpu atrodo, kad Vilnių valdo ne meras Šimašius, o nematoma rinkos ranka, ranka, kuri spaudžia ir tapšnoja per petį merui ir jo partijos kolegoms.

 

Algirdas Markevičius, socialdemokratas

Komentarai negalimi