Skyriaus istorija

Pirmosios socialdemokratų grupės Vilniuje įsisteigė XIX a. pabaigoje. Jos buvo organizuojamos tautiniu pagrindu. Pirmoji susiformavusi organizacija – lenkų ir lietuvių partija „Proletariatas“, kuriai vadovavo Liudvikas Varynskis ir Liudvikas Janavičius. 1893 m. įsisteigė pirmosios lietuvių socialdemokratų grupės. Pirmoji lietuviška savo kilme organizacija buvo 1887 – 1893 m. Vilniuje veikusi L. Mikalausko ir Broniaus Urbanavičiaus socialdemokratų grupė, kurios nariai netrukus buvo susekti, suimti ir ištremti į Sibirą. 1891 – 1897 m. jau veikė Vilniaus žydų darbininkų socialdemokratų grupė, 1893 – 1896 m. Lenkijos socialistų partijos Lietuvos organizacija, „II Proletariato“ partija. 1898 m. savo organizaciją įsisteigė ir Rusijos socialdemokratų darbininkų partija (RSDDP).

1892 m. Vilniuje apsigyvenęs gydytojas Andrius Domaševičius ir Alfonsas Moravskis su savo grupe pradėjo aktyvią propagandą tarp odininkų, kurpių, stalių, kurie tada dirbdavo po 16 val. per dieną ir neturėjo ne tik jokių teisių, bet ir pakankamai tvirto jų gynėjo. Jų iniciatyva buvo kuriami „kovos iždai“ streikininkams remti, steigiamos profesinės sąjungos, organizuojami streikai. 1893 m. Vilniuje Antakalnio miškuose susirinkę apie 40 darbininkų atšventė Gegužės pirmąją. Tarp šventės organizatorių rusų žandarai savo ataskaitose minėjo ir buvusį Rusijos kariuomenės karininką Eugenijų Spontį.

Lietuvių socialdemokratų grupes į vieną organizaciją 1896 m. pradžioje subūrė Petras Suknelevičius. 1896 m. gegužės 1 d. po darbininkų solidarumo mitingo buvo įkurta Lietuvių socialdemokratų partija, kurios branduolį sudarė vilniečiai. 1899 m. LSDP Vilniaus organizacijoje buvo apie 600 narių. 1899-1900 m. prasidėjus represijoms, LSDP veikla Vilniuje kiek apmirė, nes daugelis lyderių ir narių buvo ištremti arba turėjo pasitraukti į užsienį.

1902-1905 m. partijos veikla atgaivinta, 1905 m. skyriuje buvo 700 narių. 1906 m. pradžioje Vilniaus socialdemokratų organizacijose buvo: Bunde – 1200, LSDP – 1100, RSDDP – 800, Lenkijos ir Lietuvos socialdemokratijoje – 500, socialistų revoliucionierių – 300, baltarusių socialdemokratų „Hramadoje“ – 50 narių. 1906 m. RSDDP ir LLSDP įsiliejo į LSDP.

Okupacijoje

Lenkijai užgrobus Vilnių, lietuvių socialdemokratų veikla nenutrūko, nors dažnai nebuvo vieša dėl karinės padėties. Socialdemokratai apsiribojo darbu profsąjungose ir ekonomine kova, derindami ją su kitų tautybių organizacijomis. Politinėje veikloje aktyviausi buvo Bundo nariai, kuriems vadovavo Cemachas Šabadas. Už bandymus suaktyvinti lietuvių socialdemokratų politinę veikla Mykolas Biržiška, Vaclovas Biržiška ir kiti LSDP vadovai buvo ištremti į Lietuvą.

Po 1926 m. Lietuvoje įvykdyto valstybės perversmo Vilniuje prieglobstį rado valdžios persekiojami socialdemokratai ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga/valstiečiai liaudininkai. Lenkijos valdžia netgi jiems skyrė pragyvenimo pašalpas. Tačiau po Jeronimo Plečkaičio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo ir į visus lietuvių socialdemokratus pradėta žiūrėti kreivai, prasidėjo jų veiklos varžymai. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, LSDP veikla Vilniuje praktiškai nutrūko.

Atgimimas

Skyrius atnaujino veiklą 1989 m. gegužės mėn. Skyriaus steigiamojoje konferencijoje pirmininku buvo išrinktas Aloyzas Sakalas. 1989 m. lapkričio 25 d. konferencijoje skyriaus pirmininku vėl buvo išrinktas A. Sakalas, pavaduotoju Algirdas Abromaitis.
2001 m. LSDP susijungus su LDDP, skyrius žymiai išaugo. 2006 m. jame buvo 4000 narių.
2009 m. duomenimis LSDP Vilniaus skyriaus vienija apie 2300 bičiulių.

Šiuo metu LSDP Vilniaus skyriaus būstinė yra J. Basanavičiaus g. 16/5, Vilniuje.

Pirmininkai:

  • 1989 m. – Aloyzas Sakalas,
  • 1992 m. – Rimantas Dagys,
  • 2000 m. – Rimantas Vaitkus,
  • 2001 m. – Algirdas Kunčinas,
  • 2006 m. – Algirdas Paleckis,
  • 2008 m. – Romas Adomavičius,
  • 2012 m. – Rimantas Vaitkus
  • 2013 m. – Juozas Olekas
  • 2014 m. – Juras Požela
  • 2017 m. – Gintautas Paluckas
  • 2017 m. – Auksė Kontrimienė

Garbės nariai

2017 m. – Algirdas Kunčinas, LSDP Vilniaus miesto skyriaus Garbės pirmininkas